TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos išvargintos šalys iriasi į priekį

2014 06 12 6:00
Gruzijos gyventojai puikiai prisimena 2008 metų karą su Rusija – tuomet pradėję aktyvią provakarietišką kampaniją, dabar su Kremliumi jie nenori turėti jokių reikalų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nei Moldovos, nei Gruzijos neišgąsdino Rusijos keliama sumaištis Ukrainoje. Nedidelės Pietryčių Europos valstybės ketina pasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga prekybos ir politinę dalis. Įtakos regione nenorinti prarasti Rusija atsargiai grasina mažosioms kaimynėms, tačiau šios nebenori tūnoti po Kremliaus padu.

Moldova ir Gruzija minėtas sutarties dalis turėtų pasirašyti birželio 27 dieną. Tolesnis etapas – galimybė derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Rusijos lyderių akimis, ne šių šalių noras šlietis prie Europos, bet Vakarų noras atimti iš Kremliaus jo partnerius veja Moldovą ir Gruziją tolyn nuo Rusijos.

Praėjusį lapkritį Rusija įtikino tuometį Ukrainos lyderį Viktorą Janukovyčių nepasirašyti tokio paties susitarimo su ES. Visi gerai prisimena, kuo tai baigėsi – išsigandęs ukrainiečių protestų V. Janukovyčius pabėgo į Rusiją, ši aneksavo Krymą, o Ukrainos rytuose iki šiol vyksta susirėmimai su Kremliaus globojamais separatistais.

Rengia atsaką

Sunku pasakyti, ar Rusija taip pat agresyviai reaguos į gerokai už Ukrainą mažesnių kaimynių šliejimąsi prie ES. Atrodytų, nei Moldovai, nei Gruzijai Kremlius neteikia tokios reikšmės kaip Ukrainai – jų ekonomika kur kas mažesnė, nėra jose ir tokių didelių Rusijai svarbių karinių bazių. Vis dėlto Kremliui tai – savos įtakos zonos, tik dabar jos grasina nutrūkti nuo rusiško pavadžio. Rusijos elitas jau kurį laiką kalba apie „galimas pasekmes” ir ragina kaimynes susilaikyti nuo „neapskaičiuotos rizikos”.

Gruzijos ir Moldovos gyventojai su nerimu laukia birželio pabaigos. Jie puikiai žino, kad įpykusi kaimynė puikiai moka kurstyti prorusiškai nusiteikusius gretimų šalių separatistus, vadinamus penktąja kolona. Gruzijai daugiausia problemų kelia separatistiniai Abchazijos ir Pietų Osetijos regionai, Moldovai – Padniestrė ir Gagauzija.

Politikai įsitikinę, kad sutarties su ES pasirašymo išvakarėse Kremlius suskubs surengti kokią nors masinę akciją, boikotą, bandys kaip reikiant įbauginti judėjimą vakarietiška kryptimi palaikančius gruzinus ir moldavus.

Smūgiai ekonomikai

Moldavai labiausiai baiminasi, kad Kremlius jų šalį nubaus įvesdamas vizas Rusijoje dirbantiems Moldovos piliečiams. Rusijoje dirbančių moldavų pajamos yra gyvybiškai svarbios silpnai jų šalies ekonomikai.

Kita jautri vieta Moldovai – jos prekybos ryšiai su Rusija. Šia kaimynės silpnybe Kremlius naudojasi nuo praėjusių metų rugsėjo, kai uždraudė importuoti moldavišką vyną. Gali būti, kad Rusija taip pat uždraus moldaviškų vaisių ir daržovių importą.

Moldavai labiausiai baiminasi dėl Rusijos keršto jų šalies ekonomikai, o gruzinai nerimauja dėl galimų politinių pasekmių. Tbilisio manymu, kerštingai nusiteikusi Rusija gali pakartoti Krymo scenarijų ir aneksuoti Abchaziją bei Pietų Osetiją. 2008-aisiais Rusijos užpulta Gruzija nesulaukė jokios Vakarų paramos. Negana to, kalbos apie jos narystę NATO aljanse taip pat nutilo. Gruzijos politikai supranta, kad jei Kremlius ir vėl parodys agresiją, tikėtis pagalbos, deja, neverta.

Ne mažiau Gruzijai koją kiša jos energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Tačiau atrodo, kad Gruzijos valdžia nusiteikusi ryžtingai. Gruzijos gynybos ir saugumo komiteto vadovas Iraklis Sesiašvilis neseniai pareiškė, kad agresyvus Rusijos tonas neįbaugins Gruzijos ir neprivers atsisakyti savo laisvo apsisprendimo žengti išvien su pažangiau mąstančiais Vakarais.

Atsipirks su kaupu

Rusija tikrai pajėgi rimtai pakenkti jos valiai nepaklususioms kaimynėms. Tačiau ir Gruzijos, ir Moldovos politikai žino – tai kaina, kurią sumokėti tikrai verta.

Jei šalys sėkmingai pasirašys sutartį su ES, jų ekonomika, nors ir pamažu, tačiau įsilies į vakarietišką rinką. Stiprūs prekybos ryšiai su stabiliomis, pasiturinčiomis demokratinėmis valstybėmis Moldovai ir Gruzijai bus daug naudingesni nei gyvenimas iš neprognozuojamos Rusijos malonės.

Politikai žino, kad ekonomikos stebuklas neįvyks pernakt – prireiks daug laiko ir kantrybės įveikti sunkų pereinamąjį laikotarpį bei jėgų atsilaikyti prieš labai tikėtinas Rusijos provokacijas.

Aišku viena – Gruzija ir Moldova pavargo nuo Rusijos kaprizų. Jos nori ramybės ir galimybės tobulėti, o ne gyventi nei vieno, nei kito negarantuojančios valstybės priespaudoje.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"