TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos oligarchų ruduo

2009 01 31 0:00
Turtingiausiam Rusijos žmogui O.Deripaskai teko prašyti V.Putino pagalbos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulinė krizė ištirpdė ir Rusijos magnatų turtus, ir politinę įtaką. Vakarykščiai Vladimiro Putino rėmėjai šiandien maldauja Kremlių suteikti jiems kreditų.

Dabar didžiausio Rusijos turtuolio Vladimiro Jevtušenkovo rūpestis - sumažinti šalies priklausomybę nuo žaliavų eksporto. Jo antrinė firma "Sitronics" gamina šiuolaikinius puslaidininkius. "Jos atsisakysiu tik blogiausiu atveju", - kalba V.Jevtušenkovas. Magnatas nenorėtų, kad jo bendrovė taptų didžiausios pasaulio valstybės ekonomikos stabdžiu po 10 euforiškų metų, kai gamyba augo mažiausiai po 7 proc. per metus. Tačiau dabar jai gresia bankrotas. Vis dėlto oligarchas, peržiūrėjęs savosios "Sitronics" įsipareigojimus, sugebėjo užsitikrinti 182 mln. eurų kreditą iš valstybinio plėtros banko "Vnešekonombank". Šie pinigai naudojami įskolai Vokietijos "Dresdner" bankui padengti.

Bet ši skola - viena mažiausių problemų. Neseniai surengtoje telekonferencijoje dalyvavo tris kartus daugiau investuotojų nei paprastai prieš finansų krizę. Visi atrodė didžiai susirūpinę, nes V.Jevtušenkovo holdingo, kurį sudaro margas rinkinys bendrovių - pradedant statybos ir telekomunikacijų ir baigiant madingų vaikams skirtų gaminių, skolos siekia daugiau nei 7 mlrd. eurų.

V.Jevtušenkovas - vienas iš daugelio stambiųjų Rusijos verslininkų, kurių turtą ir planus perimti įvairias bendroves aprašinėdama žiniasklaida sukeldavo sensaciją. Vos prieš dvejus metus šis Rusijos oligarchas sukėlė tikrą paniką Vokietijoje, paskelbęs, kad nori įsigyti jos telekomą.

Krizė nepasigailėjo ir oligarchų

Žurnalistai labai mėgo rusų pinigų investavimo temą: štai bankininkas ir meno kolekcininkas Piotras Avenas savo viloje Anglijoje įsirengė bunkerį atominio karo atvejui; finansų žonglierius Suleimanas Karimovas susidomėjo Vokietijos banko akcijomis, o baigiantis 2006-iesiems Nicoje sudaužė savo pritrenkiamai brangų unikalų automobilį "Ferrari Enzo" tuomet, kai šalia jo sėdėjo gražuolė Maskvos televizijos diktorė, kito vyro žmona. Romanas Abramovičius vis lenktyniavo su arabų šeichais, kuris iš jų nusipirks ilgiausią pasaulyje jachtą, ir spėjo investuoti į anglų futbolo klubą "Chelsea" 600 mln. eurų.

Šie ir kiti sumanūs Rusijos verslininkai buvo aktyviausi šalies ekonomikos privatizavimo veikėjai. Vieni - be skrupulų išspaudė viską iš vegetuojančių įmonių, rimtesnieji - jas sanavo. Pritaikę tarptautinės vadybos principus ir naujausias technologijas, jie atsidūrė Rusijos verslo ekspansijos į Vakarus laivakelyje ir, atrodė, jų jau niekas niekada nesustabdys.

Tačiau pasaulinė krizė paveikė ir juos. JAV ekonominio žurnalo "Forbes" vertinimu, 25 turtingiausi rusai jau prarado beveik 180 mlrd. eurų. R.Abramovičius, investavęs didžiąją savo pinigų dalį į holdingą "Evraz", per šešis mėnesius Londono biržoje prarado svaiginamai daug pinigų: "Evraz" vertė smuko nuo 28 mlrd. iki 3,2 mlrd. eurų. Plieno baronas Aleksejus Mordašovas, Vokietijos kelionių kompanijos TUI dalininkas, neteko 18 mlrd. eurų. Manoma, kad didžiųjų Rusijos bendrovių ir bankų skolos sudaro 360 mlrd. eurų - beveik tiek pat, kiek dabar turi juodai dienai pasilikusi ši trečioji pasaulyje pagal aukso ir valiutos atsargas valstybė, kuri silpstant rubliui vis supirkinėja savo bankrutuojančias įmones bei bankus ir sudarinėja brangius jų gelbėjimo paketus.

Oligarchai priklausomi nuo valstybės

Oligarchai tapo priklausomi nuo Rusijos vyriausybės paramos. R.Abramovičius jau gavo apie 1,4 mlrd. eurų. Daug vilčių į Kremlių deda ir V.Jevtušenkovas. "Būčiau prastas ekonomistas, jei nepuoselėčiau gerų santykių su mūsų vyriausybe", - neslepia jis. Šiuo metu magnatas ketina parduoti dalį savo telekomunikacijų bendrovės "Sviazinvest" ir derasi dėl kainos. Gautus pinigus jis ketina skirti skoloms padengti ir naujoms investicijoms. Bankininkas P.Avenas neseniai skrido su premjeru V.Putinu į Sibirą. Netrukus po šios kelionės vyriausybė jam suteikė 1,5 mlrd. eurų kreditą ir nereikia manyti, kad už tai oligarchui nereikės atsilyginti.

Baigiantis tūkstantmečiui oligarchai taip pat rėmė Kremliaus šeimininkus: užtikrino Boriso Jelcino perrinkimą antrai kadencijai, o po ketverių metų Borisas Berezovskis padėjo šiltai "įsitaisyti" savo vieninteliam protežė V.Putinui. Dabar viskas priešingai - Kremlius remia oligarchus ir sprendžia, kuris iš milijardierių liks toliau žaisti verslo aikštėje, o kurį laikas pašalinti.

O.Deripaskai gresia bankrotas

Dar pernai Olegas Deripaska laikytas turtingiausiu Rusijos verslininku, nes jo turtas iki krizės buvo vertinamas 23 mlrd. eurų. Dabar aliuminio caru vadintam O.Deripaskai gresia bankrotas, jei valstybė jam nesuteiks 3,5 mlrd. eurų paskolos.

Klestėjimo laikais šis verslininkas supirko tiek fabrikų ir įvairiausių įmonių, kad jo holdingui "Basel" dabar priklauso automobilių koncernai ir draudimo bendrovės, bankai ir oro linijos. Jis turi gamybos įmonių įvairiose šalyse - nuo Nigerijos iki Tadžikistano. Vasaros pabaigoje O.Deripaskai dirbo beveik 300 tūkst. žmonių.

Dabar - milijardierius skęsta skolose. Jo antrinės aliuminio įmonės "Rusal" įsipareigojimai nuo 2004 metų padidėjo penkis kartus, o pelnas - tik dvigubai. Balandį magnatas parėmė didžiausią pasaulyje nikelio gamintoją "Norilskij nikel" garantuodamas jam paskolą, gautą iš tarptautinių bankų konsorciumo, už kurią laidavo savo akcijomis. Prasidėjus krizei, akcijų kursas krito, bankai ėmė reikalauti naujų garantijų. Kremlius išsigando, kad šio Rusijos metalo pramonės brangakmenio neperimtų užsienio bankai, todėl paskolino O.Deripaskai milijardus ir pasiuntė savo atstovus į stebėtojų tarybą. Vakarų ekspertai bijo, kad Rusijos valstybė tuoj pati taps pačiu stambiausiu oligarchu, nes didžioji dalis privatizuotų įmonių vėl taps valstybinės.

Įmonės suvalstybinamos

Dar prieš krizę didžioji Rusijos naftos ir dujų pramonės dalis priklausė valstybei. Vasarą iš ginkluotę eksportuojančių įmonių V.Putinas suformavo holdingą, kuriam vadovauja Sergejus Čemesovas, Rusijos premjero bendražygis nuo tų laikų, kai abu dirbo KGB žvalgybininkais Vokietijoje. V.Jevtušenkovas tikisi, kad po kurio laiko Kremlius vėl leis privatizuoti įmones, kurias dabar perima. "Mūsų vargšas premjeras Putinas pasmerktas nuolat kartotis - visi žino, kad biurokratai nemoka vadovauti verslui", - kartą pasakė milijardierius.

Rusijos vyriausybėje dėl tolesnės strategijos krypčių kovoja finansų ministro Aleksejaus Kudrino vadovaujami liberalios rinkos ekonomikos šalininkai ir pasisakantieji už didesnę valstybės įtaką verslui politikai, kuriuos palaiko premjero pavaduotojas Igoris Sečinas. Iki šiol neaišku, kuri grupuotė laimės.

Rusų verslo ekspansija pristabdyta

Kilusi krizė pristabdė rusų verslo ekspansiją į užsienį. O.Deripaskai teko atsisakyti savo dalies Vokietijos statybų koncerne "Hochtief" ir Kanados automobilių bendrovėje "Magna". Plieno pramonės galiūnas A.Mordašovas, lapkričio pradžioje milijardu eurų perėmęs JAV koncerną "PBS Coals", dabar paskelbė atšaukiantis milijardinių investicijų programą. A.Mordašovas dar tebėra ketvirtas pagal apimtį plieno gamintojas Jungtinėse Valstijose, tačiau jis jau priverstas sutrumpinti savo darbininkams darbo savaitę tiek Šiaurės Rusijos Čerepoveco mieste, tiek Amerikos Dieborne.

Neką geriau sekasi ir kitiems. Didžiausias A.Mordašovo konkurentas - plieno pramonininkas Vladimiras Lisinas - paskutinę minutę sustabdė 3,5 mlrd. dolerių kainavusio JAV koncerno "John Maneely" perėmimą. Per keturis mėnesius koncerno akcijų vertė krito 90 proc., todėl perėmus jos net nebūtų kotiruojamos biržoje.

Oligarchai neapmoka sąskaitų

Lipecke milžiniškoje V.Lisino plieno gamykloje NLMK dirba 34 tūkst. žmonių. Ši gamykla beveik neteršia aplinkos, nes dėl finansų krizės trys iš penkių aukštakrosnių sustabdytos. Per du mėnesius geležies žaliavos paklausa įmonėje sumažėjo 40 proc., plieno - 60 proc., todėl kad O.Deripaskos automobilių koncernas GAZ neįstengia apmokėti sąskaitų už patiektą plieną ir V.Lisinas nutraukė jam tiekimą.

Panaši padėtis tūkstančiuose Rusijos įmonių. Todėl dauguma nepriklausomų ekspertų prognozuoja, kad šiais metais Rusijos ūkis geriausiu atveju augs 3 proc. (nors dar neseniai skelbė, kad 7 proc.). Norėdama paremti savo pramonę Rusijos vyriausybė padidino importuojamų automobilių muitus. Sumažėjus automobilių paklausai, nukentės Japonijos, Italijos, Amerikos ir Vokietijos gamintojai. Stabdant Lipecko plieno gamyklos darbą ir rusams perkant mažiau automobilių, Vakarų automobilių gamintojai turės mažinti savo gamybos apimtį ir atleisti dalį darbininkų. Užburtas ratas sukasi.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"