TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos parlamentas atšaukė prezidento teisę siųsti karius į Ukrainą

2014 06 25 12:16
Vladimiras Putinas. AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį atšaukė anksčiau šiais metais prezidentui Vladimirui Putinui suteiktą teisę siųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kurios vyriausybė stengiasi numalšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose.

Aiškindamas šį žingsnį, kuris buvo atliktas V.Putino iniciatyva, vienas aukšto rango senatorius sakė, kad jis turėtų būti laikomas geros valios aktu, turinčiu skatinti taikos pastangas Ukrainoje.

Tačiau Gynybos komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas pabrėžė, kad Federacijos Taryba pasiruošusi grąžinti prezidentui tą teisę, jeigu prireiktų. „Prezidentas turi ... pakankamai priemonių kasdienei įtakai Ukrainoje“, – sakė jis.

Be to, kaip patikino jis, jeigu vėl iškiltų būtinybes imtis „karinių priemonių“, senatoriai „yra pasiruošę svarstyti tokius pasiūlymus“.

Parlamento aukštųjų rūmų nutarimas buvo priimtas 153 balsais prieš vieną.

Federacijos Taryba retai nukrypsta nuo V.Putino nubrėžti kurso. Po vėliausio balsavimo aukštųjų rūmų pirmininkė netgi iškėlė prielaidą, kad vienintelis prieš tą sprendimą balsavęs deputatas galbūt per klaidą nuspaudė ne tą mygtuką.

„Vienas prieš – neapsirikote?“ – klausė Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

Ukrainos vyriausybė sutiko vienašališkai septynias dienas laikytis paliaubų su kai kuriomis rusakalbių sukilėlių grupėmis rytų Ukrainoje, kad konflikto šalys galėtų pradėti taikos derybas.

Tas ugnies nutraukimas turėtų trukti bent iki penktadienio. Tą dieną Kijevas turėtų pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga (ES) per viršūnių susitikimą, kuriame Bendrijos lyderiai taip pat tikriausiai svarstys tolesnes sankcijas Rusijai dėl veiksmų Ukrainos atžvilgiu.

Tačiau Ukrainos prezidentas Petro Porošenka jau pagrasino atšauksiantis paliaubas anksčiau nei planuota dėl sukilėlių atakų.

V.Putinas kovo 1 dieną paprašė, kad Federacijos Taryba suteiktų leidimą galimam karinės jėgos panaudojimui, aiškindamas, jog to reikia dėl numanomos „grėsmės Rusijos piliečių gyvybėms“, ypač Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje.

Tuomet įstatymų leidėjai per kelias valandas susirinko į nepaprastąjį posėdį ir vienbalsiai uždegė žalią šviesą prezidento pasiūlymui.

Iki to mėnesio pabaigos Rusijos kariai buvo dislokuoti Kryme ir padėjo organizuoti referendumą, kuris atvėrė kelią Maskvos įvykdytai to regiono aneksijai.

„Gyvenimas įrodė, kad mūsų sprendimas buvo teisingas, – sakė V.Ozerovas. – Krymas šiandien ... vėl yra susivienijęs su Rusija.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"