TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos pinigai keliauja nežinoma kryptimi

2013 05 09 5:43
Rusiški pinigai gali pasukti ir į Latviją. ec.europa.eu nuotrauka

Jokia paslaptis, kad nemaža dalis lėšų, kurias generuoja Rusijos ekonomika, pačioje Rusijoje neužsibūna. Į klausimą, kur jos keliauja, portale geopolitika.lt bando atsakyti Viktoras Denisenka.  

Yra keletas būdų ištekinti pinigus iš šalies. Vienas jų - patikėti lėšas lengvatinio apmokestinimo zonose registruotoms kompanijoms arba užsienio bankams. Pavyzdžiui, Rusijos audito rūmų duomenimis, 2012 metais sandorių, kuriuos šalies įmonės sudarė per tokias kompanijas, apyvarta viršijo 10,1 trln. rublių. Didelė dalis šitokiu būdu Rusiją paliekančių pinigų taip niekada ir negrįžta.

Nerimas dėl saugumo

Lėšų judėjimas pasaulyje - natūralus dalykas, tačiau šį procesą ne visada lemia tos pačios priežastys. Yra skirtumas tarp tikslinių investicijų į kitos valstybės ekonomiką ir siekio bet kokia kaina permesti turimus pinigus į saugesnę vietą. Ši intencija ir lemia kapitalo judėjimą iš Rusijos į užsienį, nes toje šalyje ne pati palankiausia aplinka kurti ir plėtoti verslą. Pagal palankumo verslui reitingą Rusija 2012 metais užėmė tik 112 vietą iš 185. Tačiau ne tai yra esminė rusų verslininkų problema.

Nors laukinio kapitalizmo laikai Rusijoje baigėsi kartu su "pašėlusiu dešimtuoju dešimtmečiu", ir šiandien neretai galima išgirsti apie "reiderinius" verslo užgrobimo atvejus, panaudojant jėgą ir klastą, paliekant teisėtą įmonės savininką ir be verslo, ir be pinigų. Pakanka prisiminti naftos kompanijos "Jukos" istoriją. Ji turėjo ne vien ekonominį, bet ir politinį atspalvį. "Jukos" vadovas ir savininkas Michailas Chodorkovskis atsidūrė už grotų, o pati kompanija buvo nusavinta bei išdraskyta.

Tai verčia Rusijos turtuolius ieškoti ramesnės vietos savo pinigams laikyti. Be to, turtingiausi Rusijos žmonės mėgsta leisti laiką ne sostinėje Maskvoje ar šalies kurortuose, o kur nors Europoje. Tarp tokių vietų dažniausiai minimi Prancūzijos kalnų slidinėjimo kurortas Kurševelis ir Jungtinės Karalystės sostinė Londonas.

Kipro galvosūkis

Viena populiariausių lengvatinio apmokestinimo zonų, į kurias plaukė Rusijos verslininkų kapitalas, buvo Kipras. Rusai jį dar labiau pamėgo, kai graikiškoji salos dalis įstojo į Europos Sąjungą, o vėliau prisidėjo ir prie euro zonos. Ši nedidelė valstybė jiems tapo finansiniais vartais į ES. Tačiau Kiprui lengvatinio apmokestinimo rojaus statusas galiausiai virto daugelio problemų šaltiniu. Jo finansinė sistema, palyginti su ekonomika, neproporcingai išsipūtė (pirmiausia dėl indėlių, pritrauktų į bankus), be to, šalį užklupo sunkios ekonominės problemos, būdingos daugumai Pietų Europos valstybių. Kiprui prireikė didžiulio stabilizacinio kredito - apie 16 mlrd. eurų, bet ES sutiko skirti tik 10 milijardų, nurodydama, kad kitą sumos dalį sala turi generuoti pati. Pagaliau sprendimas buvo rastas, tačiau Kiprui teko paaukoti du savo bankus - "Bank of Cyprus" ir "Laiki". Jų indėlininkams gresia dideli praradimai, bet labiausiai, tikėtina, nukentės Rusijos bendrovės ir piliečiai.

Neoficialiai kalbama, kad Kipro krizė palietė ir Rusijos valdžiai artimų žmonių, ne vien paprastų verslininkų, interesus. Jie aktyviai naudojosi šios lengvatinio apmokestinimo zonos pranašumais ir laikė ten savo pinigus. Tačiau girdėti kalbų ir apie tai, kad pačios stambiausios žuvys iš Rusijos politikos bei verslo elito Kipre ne itin nukentėjo, nes ėmė pervesti pinigus į finansiškai stabilesnes vietas iškart, kai tik su didesnėmis ekonominėmis problemomis susidūrė Graikija.

Skirtingi vektoriai

Dauguma Rusijos pinigų iš Kipro jau pabėgo arba dar pasitrauks pasitaikius progai. Tačiau kyla klausimas: kuria kryptimi jie judės toliau? Nors per Kipro krizės įkarštį kai kurie Rusijos valdininkai optimistiškai kalbėjo, kad pinigai grįš į Rusiją, dauguma analitikų skeptiškai vertina tokį scenarijų. Greičiausiai turtingi rusai ir didelės Rusijos kompanijos bandys permesti lėšas į naujas lengvatinio apmokestinimo zonas ar kaip nors kitaip investuoti jas į stabilesnes rinkas. Pasirinkti tikrai yra iš ko, nes šiandien pasaulyje priskaičiuojama apie 70 lengvatinio apmokestinimo finansinių centrų. Rusiški pinigai gali judėti įvairiomis kryptimis, bet kol kas sunku pasakyti, kurios taps pagrindinės. Štai kelios iš jų.

Rusų pinigai gali ieškoti naujo prieglobsčio kur nors Europoje. Analitiko Olego Dušino nuomone, tarp realiausių pretendenčių priimti iš Kipro bėgantį rusišką kapitalą gali būti Latvija ir Šveicarija. Pinigai taip pat gali nutekėti į Austriją, Vengriją, Maltą, Lichtenšteiną, Liuksemburgą, Andorą ar Estiją, mažiau tikėtina, kad jie pasuks į Skandinavijos šalis. Rusai, daugiau nepasitikėdami Europa, gali permesti savo lėšas ir į Aziją, pirmiausia - į Honkongą. Internete jau pasipylė kompanijų, pasirengusių padėti pervesti ten pinigus, skelbimai.

Kipre esantis rusiškas kapitalas gali pasiekti ir Baltijos valstybes. Šiame kontekste dažniausiai minima Latvija, kurią ir anksčiau mėgo Rusijos verslo bei pramogų pasaulio atstovai. Apie Lietuvą paprastai nekalbama.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą

Turtingi rusai gali gelbėti savo pinigus nebūtinai permesdami juos iš vienos lengvatinio apmokestinimo zonos į kitą. Tarp Rusijos verslininkų ir net politikų gana populiarus būdas nutekinti lėšas į užsienį, investuojant ten, kad ir Baltijos šalyse, į nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, Jūrmaloje jau dabar nemažai namų priklauso turtingiems rusams.

Nekilnojamuoju turtu užsienyje gali pasigirti ne tik sėkmingi verslininkai, bet ir nemažai aukšto rango valdininkų. Rusijos politinio elito atstovai pirmiausia linkę pirkti namus Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Gana populiarios ir Baltijos valstybės (pavyzdžiui, Federacijos Tarybos senatorius Olegas Jeremejevas, be namo Italijoje, yra deklaravęs ir butą Lietuvoje, o jo kolega Sergejus Mamedovas turi butą Estijoje). Rusijos politikai taip pat nevengia investuoti į Ukrainos nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra linkę rinktis artimų geopolitinių sąjungininkų - Baltarusijos ir Kazachstano.

Gali būti, kad artimiausiu metu rusų politikai dar daugiau investuos į vilas, namus ar butus užsienyje, nes visai neseniai atsirado draudimas jiems turėti sąskaitas užsienio bankuose. Nekilnojamojo turto nedraudžiama įsigyti, tik privalu jį deklaruoti.

Taigi jau dabar aišku, kad tarp rusų rečiausiai pasirenkamas, t. y. visai nepopuliarus, variantas bus grąžinti pinigus į Rusiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"