TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos prezidentas – tarp įtariamųjų žmogžudyste

2016 01 22 6:00
Aleksandro Litvinenkos našlė Marina su sūnumi Anatolijumi. AFP/Scanpix nuotrauka

„Operacijai likviduoti Aleksandrą Litvinenką tikriausiai pritarė prezidentas Vladimiras Putinas“, – prie tokios išvados priėjo Londono aukštasis teismas, atlikęs išsamų tyrimą dėl buvusio KGB agento, tapusio Kremliaus kritiku, nunuodijimo. Gana griežtas kaltinimo tonas daugelį nustebino labiau negu pats ataskaitos turinys.

Teisėjas Robertas Owenas, pristatydamas 300 puslapių ataskaitą, taip pat paskelbė, kad žmogžudystę tikriausiai palaimino ir Nikolajus Patruševas – buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (Sovietų Sąjungos KGB įpėdinės) direktorius.

Rusijos valstybinė televizija „Rossija 24“, pranešdama apie tyrimo išvadas, nė nepaminėjo kaltinimų, keliamų prezidentui V. Putinui, tačiau įvardijo įtariamuosius, kuriems buvo pavesta nunuodyti A. Litvinenką. Reportaže teigiama, jog britų teisėjo ataskaita labai neaiški, pilna tokių žodžių kaip „galbūt“ ir „tikriausiai“.

Reikalauja sankcijų

A. Litvinenkos našlė Marina sakė esanti labai patenkinta, kad buvo įrodyta, jog žodžiai, kuriuos jos vyras ištarė mirties patale, apkaltinęs V. Putiną savo žmogžudyste, yra tiesa. Moters žodžiais, dabar atėjo laikas premjerui Davidui Cameronui išsiųsti iš Didžiosios Britanijos visus Rusijos slaptųjų tarnybų agentus, įvesti ekonomines sankcijas ir kelionių draudimus V. Putinui bei N. Patruševui.

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorė Theresa May pabrėžė, kad tyrimo ataskaitą vyriausybė ir parlamentas vertina labai rimtai, tačiau pripažįsta – jų išvados nenustebino. Naujų griežtų priemonių britai skelbti neskuba. Sekretorė priminė, kad nuo 2007 metų Didžioji Britanija ėmėsi tam tikrų sankcijų reaguodama į įtariamą Rusijos valdžios vaidmenį žmogžudystėje. Kai kurios jų įvykdytos nedelsiant, pavyzdžiui, iš Didžiosios Britanijos išsiųsti Rusijos diplomatai, kitos vis dar taikomos, tarkime, galioja sugriežtintas vizų režimas Rusijos pareigūnams. Vakar Londonas tik išsikvietė Rusijos ambasadorių ir pranešė įšaldęs abiejų pagrindinių nunuodijimo įtariamųjų turtą.

Tikėtina, jog Didžiosios Britanijos vyriausybė stengsis dar labiau negadinti santykių su Maskva. Su Rusija tenka bendradarbiauti siekiant pažaboti „Islamo valstybės“ keliamą grėsmę. Tačiau gali būti, kad valdžia sulauks rimto spaudimo iš gyventojų, nepatenkintų vangumu reaguojant į išvadas dėl nusikaltimo, kuris buvo pramintas „branduoliniu terorizmu Londono gatvėse“.

Radioaktyvus pėdsakas

A. Litvinenka mirė 2006 metų lapkričio pabaigoje, praėjus kelioms savaitėms, kai viename Londono viešbučių susitiko su dviem buvusiais Rusijos agentais – Dmitrijumi Kovtunu ir Andrejumi Lugovojumi. Tąkart jis išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta polonio izotopo Po-210. Polonis yra itin radioaktyvi medžiaga, prieinama beveik vien kariškiams ir mokslininkams. Tikėtina, kad polonio izotopas Po-210, panaudotas A. Litvininkai nunuodyti, buvo pagamintas palaiminus Rusijos vyriausybei. Tai labai pavojinga medžiaga, todėl valstybė kontroliuoja tiek jos gamybą, tiek naudojimą ir transportavimą.

Po A. Litvinenkos nunuodijimo detektyvai, pasitelkę technologiją, tuo metu egzistavusią tik Didžiojoje Britanijoje, aptiko radioaktyvų polonio pėdsaką. Jis visiškai sutapo su dviejų žmogžudyste įtariamų rusų lankytomis vietomis. Nors įrodymų tikrai pakanka, Rusija nesutinka išduoti savo piliečių Didžiajai Britanijai ir teigia, jog tai prieštarauja šalies Konstitucijai. Vienas įtariamųjų – A. Lugovojus – Rusijoje tapo garsiu politiku ir net vedė televizijos laidą „Išdavikai“.

Jau anksčiau buvo paaiškėję, kad A. Litvinenka dirbo Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos agentūros MI6 konsultantu, turėjo slapyvardį Martinas ir kas mėnesį gaudavo 2 tūkst. svarų atlyginimą.

Apie naują tyrimą Didžioji Britanija paskelbė 2014-ųjų liepą, praėjus kelioms dienoms, kai Rytų Ukrainoje tikriausiai prorusiški separatistai numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą. Britų sprendimas iš naujo nagrinėti A. Litvinenkos bylą buvo įvertintas kaip priemonė daryti spaudimą Maskvai.

A. Litvinenka dirbo Sovietų Sąjungos KGB, o vėliau – jo įpėdine tapusioje FSB. 1998 metais jis kartu su kitais FSB agentais Maskvoje surengė spaudos konferenciją, per kurią apkaltino tarnybą sąmokslu nužudyti Borisą Berezovskį – oligarchą, kuris padėjo V. Putinui ateiti į valdžią, bet atsigręžė prieš jį. A. Litvinenka buvo teisiamas dėl įgaliojimų viršijimo. Nors teismas agentą išteisino, 1999 metais jis pabėgo iš Rusijos, pasinaudojęs suklastotu pasu. Tiesa, vėliau vis tiek buvo nuteistas už akių pagal kaltinimus, kurie, kaip teigia A. Litvinenkos šeima, išgalvoti siekiant jį nutildyti.

A. Litvinenka buvo aršus V. Putino kritikas. Jis kaltino prezidentą prisidėjus prie pražūtingų sprogimų gyvenamuosiuose namuose Rusijoje 1999 metais, taip pat yra pavadinęs V. Putiną pedofilu. Galiausiai Rusijoje A. Litvinenka paskelbtas išdaviku. Jo nuotraukos oficialiai buvo naudojamos specialiųjų pajėgų šaudyklose vietoj taikinio.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"