TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos prezidento kalboje - žinia NATO narėms

2007 04 27 0:00
Žurnalistai stebi tiesioginę Rusijos prezidento kalbos transliaciją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar Kremliaus Marmuro salėje perskaitė savo paskutinį metinį pranešimą šalies Federaliniam Susirinkimui

"Kitų metų pavasarį mano įgaliojimai baigiasi, tad kitą pranešimą Federaliniam Susirinkimui skaitys jau kitas valstybės vadovas", - pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jeigu artimiausiu laiku nebus padaryta kokių nors Konstitucijos pataisų, po metų tokį patį pranešimą turės skaityti jau kitas prezidentas.

Prezidentas sakė, jog dėl to daugelis tikėjosi, kad šiandienos pranešimas bus skirtas jo darbo nuo 2000-ųjų rezultatams susumuoti ir "filosofiniam rekomendacijų ateičiai apipavidalinimui". Jis pabrėžė, kad jam dar anksti skelbti politinius testamentus, nors galvoti apie ateitį reikia visada.

Pranešimas buvo atidėtas vieną dieną dėl Boriso Jelcino mirties paskelbus nacionalinį gedulą. Tai buvo aštuntasis V.Putino kreipimasis į Federalinį Susirinkimą.

Į klausimus neatsakinėjo

Nušviesti Rusijos prezidento metinio pranešimo atėjo tik 300 žurnalistų, nes V.Putinas tik skaitė pranešimą apie padėtį šalyje bei jos raidos perspektyvas ir į klausimus neatsakinėjo. Pranešimo skaitymo ceremoniją tiesiogiai transliavo valstybiniai televizijos kanalai. Prezidentas V.Putinas pranešimą skaitė 1 val. 14 min. (jis buvo ilgiausias iš visų jo skaitytųjų). Pranešimą 46 kartus nutraukė plojimai. V.Putino pranešimas 2006 metais truko 1 val. 2 min.

V.Putinas pradėjo savo kalbą prisimindamas pirmąjį Rusijos prezidentą B.Jelciną ir paprašė Federalinio Susirinkimo narius pagerbti jo atminimą tylos minute. Rusijos Federacijos komunistų partijos (RFKP) frakcijos nariai, buvę šiandien Kremliuje, šįkart atsistojo pagerbdami B.Jelcino atminimą, nors vakar dėl to Dūmoje įvyko skandalas. V.Putinas pažymėjo, kad metinių pranešimų skaitymo tradiciją pradėjo B.Jelcinas ir kad jie yra "realios demokratijos įrankis".

"Svarbu pasirinkti orientyrus"

V.Putinas pasiūlė nustoti diskutuoti apie nacionalinės idėjos svarbą. "Turime remtis pagrindinėmis moralės ir doros vertybėmis, kurias tauta išpuoselėjo per tūkstantmečių istoriją, tada galėsime pasirinkti teisingus šalies orientyrus, kad ir kokiais laikais gyventume", - pažymėjo jis.

Pasak prezidento, visus Rusijos gyventojus vienija noras, kad viskas keistųsi į gera, bet ne visi žino, kaip tai pasiekti. Kreipdamasis į Rusijos valstybės pareigūnus ir politikus prezidentas pažymėjo, kad jie turi parengti planą, kaip pagerinti žmonių gyvenimą, padaryti juos "realiais bendro kuriamojo proceso dalyviais". Šio plano dalių, pasak V.Putino, yra visuose jo pranešimuose, padarytuose per prezidentavimo laikotarpį. Prezidentas pabrėžė, kad iš Rusijos visuomenės bus pareikalauta didžiulių pastangų, o iš valstybės - lėšų. "Piliečiai turi būti tikri, kad valstybė gina jų gyvybinius interesus. Jie turi pajusti, kad prisideda prie šalies likimo. Politikai turi kuo geriau panaudoti tą laiką, kurį jiems padovanojo likimas, tarnauti Rusijai", - sakė V.Putinas.

Paskelbė moratoriumą

Skaitydamas savo pranešimą V.Putinas paskelbė Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties vykdymo moratoriumą ir pasiūlė šią problemą apsvarstyti NATO ir Rusijos taryboje. Prezidentas sakė, kad

Maskva gali pasitraukti iš šios sutarties, jeigu nebus pasiekta pažangos derybose su NATO. "Manau, jog būtina, kad Rusija paskelbtų šios sutarties vykdymo moratoriumą. Bent jau tol, kol visos NATO šalys ratifikuos šią sutartį ir pradės ją vykdyti", - teigė jis. Pasak valstybės vadovo, "pagaliau laikas ir mūsų partneriams ne žodžiais, o iš tikrųjų prisidėti prie ginkluotės mažinimo, bent jau Europoje".

V.Putinas pabrėžė, kad Rusija yra pasirašiusi bei ratifikavusi šią istorinę 1990 metų sutartį tarp NATO ir Varšuvos sutarties šalių ir stengiasi laikytis visų sutarties nuostatų, o Vakarų šalys nėra ratifikavusios šio dokumento, kai kurios naujosios Aljanso narės net nėra prie jo prisidėjusios. "Mūsų partneriai elgiasi mažiausiai nekorektiškai, jie didina prie mūsų sienų priešraketines bazes. Slovakija ir Pabaltijys apskritai neprisidėjo prie sutarties, o tai kelia mums pavojų su nenuspėjamais padariniais", - sakė jis.

1990 metais NATO ir Varšuvos sutarties šalių pasirašyta sutartis numatė apriboti penkių pagrindinių tipų (tankų, šarvuočių, karo laivų, artilerijos ir raketų) įprastinę ginkluotę ir nustatė sutarties laikymosi priežiūros procedūras. Atsižvelgiant į pasikeitusias tarptautinio saugumo sąlygas, sutartis 1999 metais Stambule buvo peržiūrėta. Pataisytą sutartį yra ratifikavusios tik keturios valstybės, tarp jų Rusija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"