TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos propaganda vokiečių žurnalistei kelia siaubą

2016 01 02 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietijos žiniasklaidos atstovė įsitikinusi, kad demokratinėse šalyse negali būti savicenzūros. Derėtų viską vertinti kritiškai, kitaip būtų rizikuojama prarasti žmonių pasitikėjimą, juolab negalima tapti panašiu į nuo Kremliaus priklausomas visuomenės informavimo priemones.

Vokietijos televizijos kanalų ADR ir NDR žurnalistė Mareike Aden domėjosi, kaip Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida kuria savo pasaulį ir kenkia nepriklausomiems naujienų pranešėjams. Septynerius metus ji dirbo Rusijoje korespondente ir informuodavo apie įvykius. „Gyvendama toje šalyje žiūrėdavau federalinius kanalus, matydavau propagandą ir kaip ji sėkmingai daro įtaką. Labiau negu galėjau įsivaizduoti“, – kalbėjo M. Aden.

„Pasaulis baisus“

Žiniasklaidos atstovė pasakojo, kad gimė 1983 metais, todėl pati girdėjo šaltojo karo retoriką, o ne vien perskaitė apie tai vadovėliuose. Taip pat iš istorijos žinojo apie nacistinės Vokietijos laikų propagandą. „Tačiau kai Rusijoje pamačiau, kaip praktiškai veikia propaganda, kaip formuoja žmonių pasaulėžiūra, kaip tau pačiam daroma įtaka, viena vertus, tai buvo įdomu, antra vertus, kėlė siaubą“, – įspūdžiais dalijosi vokietė.

Ji teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį Rusijos žiniasklaida labai pasikeitė. Anksčiau netvyrojo tokia agresija, kaip 2012 metais, kai Rusijoje prasidėjo masiniai protestai. „Valstybiniai, federaliniai kanalai pradėjo brėžti ribą tarp „mes“ ir „jie“. Neva rusai apsupti priešų, – pasakojo M. Aden. – Atmosfera kaito, prasidėjo isterija, laidose liejosi vis daugiau emocijų. Buvo klojamas kelias tam, kas ėmė darytis 2013 metų pabaigoje ir 2014-ųjų pradžioje, kai prasidėjo Ukrainos krizė.“

Kaip ir kita konferencijos „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“, surengtos Europos parlamente Briuselyje, pranešėja, Vokietijos žurnalistė teigė, kad sunku suprasti, kodėl Rusijos žmonėms JAV problemos yra kur kas svarbesnės negu tos, su kuriomis patys susiduria. Tarkime, kai neturi elektros, o tualetas – lauke.

M. Aden atkreipė dėmesį, kad Rusijos naujienų pateikimo tempas gerokai didesnis, negu Vokietijos. Kartu kuriama atmosfera, kad žmonės manytų: „Pasaulis baisus, gerai, kad esame saugūs Rusijoje.“ Žurnalistės manymu, per ilgą laiką dėl propagandos poveikio iš tiesų galima tokiu teiginiu patikėti.

Problemos, bet ne tos

„Pati mačiau, kokią įtaką daro propaganda“, – pasakojo M. Aden.

2013 metų kovo pradžioje ji lankėsi Simferopolyje, kai jau buvo užgrobtas Krymo parlamentas. Per Rusijos televiziją tuo metu buvo teigiama, kad Kryme – rusakalbių genocidas, o Antrojo pasaulinio karo paminklai bjaurojami. „Gal ir yra vienas procentas tiesos, – sakė Vokietijos žurnalistė. – Kitkas iškreipiama ir išpučiama.“

Pati M. Aden Simferopolyje patyrė, kad ten problemų turi ne rusakalbiai, o tie, kurie rusiškai šneka su akcentu arba visai nemoka šios kalbos. Žurnalistė įsitikino, kad nuo Kremliaus priklausoma Rusijos žiniasklaida naujienas ne tik iškreipia, bet apskritai išgalvoja.

Sukuria painiavą

Kaip manipuliacijos pavyzdžius M. Aden minėjo pasakojimą apie neva ukrainiečių nukryžiuotą berniuką Slovjanske, kai šis miestas buvo išlaisvintas prorusiškų kovotojų, kalbas, kad Malaizijos oro linijų lėktuvą neva numušė Ukrainos kariai, o turėjo tikslą sunaikinti tądien skridusį prezidento V. Putino orlaivį. Meluojama taip įtikinamai, kad net 80 proc. Rusijos gyventojų tiki, jog malaizietišką lėktuvą numušė ukrainiečiai. Tokia versija skelbiama ir demokratinio pasaulio žiniasklaidoje, nes ši stengiasi pateikti įvairius šaltinius, skirtingų pusių poziciją, o Kremliaus propaganda tuo sumaniai naudojasi kaip Vakarų silpnybe. Nuo tokių žinių ir dėl tokios painiavos žiūrovai bei skaitytojai sutrinka.

Žurnalistė kalbėjo ir apie televizijos kanalą „Russia Today“, transliuojamą Vokietijoje bei kitose Vakarų šalyse, naujienų agentūrą „Sputnik“, socialinius tinklus – visa tai Rusija išnaudoja propagandiniais tikslais. Pasak M. Aden, kai „Russia Today“ dar tik pradėjo transliaciją bei siekė reklamuotis, norėjo, kad apie ją sužinotų kuo didesnė auditorija, todėl leisdavo ne tik nemokamai matyti, bet ir paimti savo medžiagas. Gundydavo kitas žiniasklaidos priemones tuo pasinaudoti ir tokiu būdu patekti į propagandos spąstus. „Tai dar vienos iš durų, kuriomis naudojamasi, siekiant patekti į Vakarų erdvę“, – tvirtino vokietė.

Savicenzūros neturi būti

M. Aden svarstė, kodėl alternatyva, kaip propagandą vadina Rusija, bent iš dalies sulaukia sėkmės. „Mes matome, kad Vokietijoje yra žmonių, kuriuos tai veikia“, – kalbėjo žurnalistė. Ji norėtų žinoti, ką tokiame kontekste daryti žurnalistams, politikams... „Kol kas žinau, ko neturime daryti – užsiimti savicenzūra. Deja, gaila, kad tuo užsiima kai kurie Ukrainos kolegos, – teigė M. Ardo. – Turiu liūdnos patirties... Padarėme reportažą apie ukrainiečių itin dešiniųjų pažiūrų aktyvistą. Po trijų dienų sužinojau, kad reportažo ištraukos, kuriose skamba ir mano balsas, transliuojamos per Rusijos federalinius kanalus. Leidimo niekas neprašė.“

Vokietijos kanalo reportaže buvo parodyta Ukrainos radikalo naudojama svastika. Ukrainiečiai kolegos dėl to buvo nepatenkinti, pyko. O esmė ta, kad reportažo ištraukas savavališkai panaudojusi Rusijos žiniasklaida iškraipė kontekstą. Ir vokiečių filmuotą medžiagą panaudojo propagandai. Tačiau M. Ardo pozicija nepasikeitė – ji įsitikinusi, kad savicenzūros neturi būti. „Mat tada žmonės mumis mažiau pasitikėtų“, – argumentavo Vakarų valstybės žurnalistė.

***

Konferenciją „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“ Bruselyje inicijavo Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius. Per renginį, vykusį EP Briuselyje, savo tyrimus pristatė ir pranešimus skaitė Vakarų ir Rytų Europos žiniasklaidos atstovai, vyko diskusija tarp dalyvių ir svečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"