TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos protestai Balkanams nė motais

2015 12 03 6:00
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (dešinėje) sveikina Juodkalnijos užsienio reikalų ministrą Igorį Lukšičių. Reuters/Scanpix nuotrauka

NATO šalių užsienio reikalų ministrai oficialiai pakvietė prie Aljanso prisidėti Juodkalniją – nedidelę valstybę, vos kiek daugiau nei 600 tūkst. gyventojų turinčią, šalia Adrijos jūros. Taip Vakarai siunčia Rusijai žinią: Balkanuose savo sąlygų nediktuosit.

„NATO užsienio reikalų ministrai ką tik priėmė istorinį sprendimą pradėti derybas dėl stojimo į NATO su Juodkalnija, kuri taps 29-ąja nare, – sakė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. – Tai gera diena Juodkalnijai, Vakarų Balkanams ir visam Aljansui. Priimtas sprendimas aiškiai parodo, kad NATO durys atviros, ir sustiprina taikios bei vieningos Europos viziją.“

J. Stoltenbergas tvirtino, šis žingsnis nėra prieš nieką nukreiptas, o Juodkalnijos narystė NATO – ne trečiųjų šalių (ypač Rusijos, protestuojančios prieš šį stojimą) reikalas. „Labai svarbu dar kartą pabrėžti, kad kiekviena šalis pati sprendžia, kaip užtikrins savo saugumą, – aiškino J. Stoltenbergas. – Niekas neturi teisės kištis į tą sprendimą.“ Generalinis sekretorius tikisi, kad derybos dėl Juodkalnijos stojimo baigsis ateinančių metų pradžioje, bet dar gali prireikti laiko, kol šį žingsnį ratifikuos 28 NATO narės. Visas procesas gali trukti iki dvejų metų.

Puikios naujienos

Juodkalnijos diplomatijos vadovas Igoris Lukšičius savo ruožtu sakė, kad NATO kvietimas prisidėti prie Aljanso yra svarbus įvertinimas už didžiules jo šalies pastangas modernizuotis ir atitikti vakarietiškas pilietinės visuomenės normas. „Šiandien atvertėme naują skyrių. Išaušo didi diena mano šaliai ir Aljansui, – pabrėžė jis. – Tai puikios naujienos Vakarų Balkanams, jų vienybei ir saugumui.“

Tuo metu Rusija pareiškė būsianti priversta reaguoti į tolesnę NATO plėtrą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Maskvoje įvairūs politikai ir pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad jeigu NATO ir toliau plėsis į Rytus, Rusija privalės imtis atsakomųjų veiksmų. Jis pridūrė, kad kol kas per anksti kalbėti, kokių konkrečių priemonių gali griebtis Maskva.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar praėjusią savaitę skundėsi dėl NATO plėtros ir pasmerkė Juodkalnijos planus prisidėti prie Aljanso kaip „rimtą euroatlantinio bloko smūgį“, kuris turi potencialą sukelti konfrontaciją bei dar labiau komplikuoti Rusijos ir NATO ryšius.

Gyventojai susiskaldę

cdm.me nuotrauka

Juodkalnija (šešta mažiausia Europos valstybė) tapo nepriklausoma 2006 metais po daug žmonių pražudžiusio Jugoslavijos subyrėjimo. Juodkalnijos armija turi apie 2 tūkst. karių. Nuo 2010 metų 25 iš jų dalyvavo NATO vadovaujamoje misijoje Afganistane. Anksčiau Juodkalnija buvo sudariusi federaciją su Serbija – ilgamete Rusijos sąjungininke, ją Maskva visada laikė didelės slaviškosios šeimos dalimi. 1999 metais NATO vadovaujama aviacijos bombardavimo kampanija privertė Serbijos pajėgas pasitraukti iš maištingos Kosovo provincijos, kuri 208 metais pasiskelbė nepriklausoma.

Aljanso bombos krito ir dabartinėje Juodkalnijos teritorijoje. Dėl to dalis jos gyventojų iki šiol jaučia nuoskaudą ir nenori, kad jų šalis priklausytų šiam gynybiniam blokui. Neigiamą juodkalniečių poziciją kursto ir baimė, kad rusai, kaip grasina, gali nutraukti ekonominius ryšius su valstybe. Milo Džiukanovičiaus vadovaujama vyriausybė neplanuoja narystės NATO klausimu rengti referendumo, kurio reikalauja kai kurie gyventojai ir opozicijos partijos. Valdantieji ir NATO diplomatai sako, kad visuomenės pritarimą rodo sociologų atlikta apklausa. Jos duomenimis, dauguma gyventojų pasisako už narystę NATO.

Rusija tradiciškai buvo artima Juodkalnijos sąjungininkė. Čia gyvena keli tūkstančiai Rusijos piliečių, įsigijusių ten namus ir įkūrusių verslą. Santykiai tarp Podgoricos ir Maskvos pablogėjo, kai Juodkalnija prisidėjo prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte. Juodkalnijos vyriausybė kaltino Rusiją pakursčius neseniai vykusius audringus protestus prieš vyriausybę, jais siekta atgrasyti šalį nuo stojimo į NATO.

Dauguma buvusio Maskvos vadovaujamo Varšuvos sutarties šalių ilgainiui tapo NATO narėmis. Šis procesas prasidėjo 1999 metais. Naujausiomis Aljanso narėmis 2009 metais tapo Kroatija ir Albanija. Bosnija ir Hercegovina, Makedonija bei Gruzija tikisi, kad joms taip pat bus atverta tokia galimybė. Vakarų diplomatai sako, kad sprendimą dėl Juodkalnijos priimti buvo gana lengva, bet apsispręsti dėl trijų kitų, ypač Gruzijos, kuri 2008 metais kariavo su Rusija, bus daug sunkiau.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"