TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos rinkai užsidarius, Europa nepražuvo

2015 08 12 6:00
Kremliaus aktyvistai iš grupės „Valgyk, kas rusiška“ ieško Maskvos prekybos centruose nelegaliai parduodamų vakarietiškų produktų . Scanpix nuotraukos

Prieš metus Rusijos žiniasklaida rašė, kad tokios šalys kaip Brazilija, Turkija ar Kinija su džiaugsmu užpildys skyles, kurios atsirado Rusijai pritaikius atsakomąsias priemones ir uždraudus maisto produktų importą iš virtinės Vakarų šalių. Dabar aiškėja, kad tai pasisekė tik Baltarusijai.

Pernai Baltarusijos pareigūnai neslėpdami džiūgavo – padėtį, susiklosčiusią dėl Rusijos sankcijų, jie vadino „klondaiku“ ir žadėjo pakeisti Vakarų šalis daugelyje sričių: sūrių gamybos, mėsos, pieno, bulvių, obuolių . Taip ir įvyko. Remiantis nauja Rusijos statistika per pirmus penkis šių metų mėnesius Baltarusija labiausiai padidino maisto produktų importą į Rusiją – nuo 13,5 iki 21 procento.

Antroje vietoje pagal „uždraustų produktų“ tiekimą – Turkija, tačiau jai nepasisekė dukart padidinti vaisių ir daržovių eksporto į Rusiją, kaip žadėjo. Turkija kalbėjo ir apie tai, kad pradės eksportuoti paukštieną ir pakeis uždraustą žuvų importą iš Graikijos. Tačiau Turkijos eksportas į Rusiją liko toks pats, koks buvo ir prieš metus.

Išlošė ir Serbija, žadėjusi padidinti pieno produkcijos eksportą į Rusiją, bet jos dalis tarp kitų šalių importo labai kukli – tik 2 procentai. Apskritai Serbijos produktų eksportas į Rusiją išaugo 57,1 procento.

Gėrybių lietus nepasipylė

Prieš metus Ekvadoras žadėjo padidinti gėlių, jūros gėrybių, vaisių ir daržovių eksportą į Rusiją, bet tikrovė tokia, kad produktų, kuriems Rusija taiko sankcijas, importas iš šios šalies gerokai sumažėjo: nuo 577,7 tūkst. iki 523,2 tūkst. tonų.

Vilčių nepateisino ir Brazilija, nors tikėtasi, kad ši Pietų Amerikos šalis labiausiai išloš iš Rusijos atsakomųjų sankcijų. Nors buvo sudarytos sutartys dėl pieno produktų tiekimo ir tikėtasi padvigubinti vištienos tiekimo apimtis, šių produktų eksportas iš Brazilijos į Rusiją per pirmus penkis šių metų mėnesius sumažėjo.

Kinija „uždraustų produktų“ eksportą į Rusiją sumažino nuo 418 tūkst. iki 390 tūkst. tonų, nors pernai kinų verslininkai žadėjo Rusijos rinkoje pakeisti europietiškus vaisius ir daržoves. Be kita ko, buvo tikėtasi sulaukti kiniškų kriaušių ir obuolių.

Argentina taip pat buvo pasišovusi daugiau eksportuoti į Rusiją, ypač mėsos. Tačiau argentinietiškos produkcijos importas į Rusiją šiemet sumažėjo daugiau nei 30 proc. – nuo 111 tūkst. iki 76 tūkst. tonų.

69 proc. maisto produktų eksportą į Rusiją sumažino Naujoji Zelandija. Pernai Rusijos valdžia skelbė, kad nori didinti sūrių importą iš šios šalies, bet Naujosios Zelandijos gamintojai įtariai vertina perspektyvą stiprinti ryšius su Maskva.

Po buldozerio vikšrais – tonos persikų.

Europa rado naujų rinkų

Tuo metu Europos Sąjungos (ES) šalys nuo Rusijos „antisankcijų“ nenukentėjo – ES eksportas išaugo 30 proc. Europos Komisijos (EK) duomenimis, per metus ES žemės ūkio produktų eksportas sudarė 105,6 mlrd. eurų ir buvo 4,8 mlrd. eurų didesnis nei prieš metus, nuo 2013-ųjų rugpjūčio iki 2014 metų gegužės, nors kai kuriose srityse, kur Rusijos rinka buvo svarbiausia, stebimas 10–12 proc. eksporto sumažėjimas.

Sėkmę lėmė didesnis produktų eksportas į JAV, Kiniją, Šveicariją ir virtinę Azijos rinkų, tarp jų Honkongo ir Pietų Korėjos. Gerokai išaugo mėsos ir pieno produkcijos eksportas, labiausiai sumažėjo – vaisių ir daržovių – Rusija buvo didžiausia šių produktų rinka Europos ūkininkams. Daržovių eksportas smuko 12 proc., vaisių – 10 procentų.

EK duomenimis, europietiškų produktų eksportas į Pietų Korėją išaugo 30,8 proc., į Kiniją – 30 proc., į Turkiją – 27,1 proc., į Honkongą – 24,8, į Egiptą – 21,7 proc., į JAV – 15,1 procento. EK mano, kad priemonės, kurių ėmėsi nuostoliams dėl Rusijos sankcijų sumažinti, buvo sėkmingos. Europos ūkininkai stengiasi prisitaikyti prie naujų sąlygų ir randa naujų rinkų. Savo ruožtu EK derasi dėl prekybos liberalizavimo su virtine šalių.

Lenkiški obuoliai nepražuvo

Rekordinių pelnų sulaukė visa Lenkijos maisto pramonė – per pirmus penkis šių metų mėnesius lenkai eksportavo maisto produktų už 9,3 mlrd. eurų, o iki metų pabaigos suma gali pasiekti 25 mld. eurų (2014 metais Lenkija eksportavo maisto produktų už 22 mlrd. eurų).

Pasak žemės ūkio ministro Mareko Savickio, Lenkija eksportuoja maisto produktus į 73 šalis. Dėl Rusijos embargo sunkioje padėtyje atsidūrę Lenkijos gamintojai sugebėjo išeiti į naujas rinkas Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Azijoje.

Dėl embargo labiausiai buvo nukentėję obuolių augintojai, o apskritai 70 proc. visų vaisių eksporto iš Lenkijos keliaudavo į Rusiją. Lenkija yra didžiausia Europoje obuolių ir obuolių sulčių gamintoja, 2014 metais šalyje buvo užauginta 3,2 mln. tonų obuolių, eksportuota beveik pusė jų.

Rusijai pradėjus taikyti embargą, per visą Lenkiją nuvilnijo įvairios akcijos, raginančios graužti obuolius ir gerti obuolių sidrą. Iš pradžių sunkumų būta rimtų, teko mažinti kainas, bet šiemet padėtis pasitaisė. Lenkiškus obuolius pradėjo pirkti Baltarusija ir Serbija, o šių šalių viena svarbiausių klienčių yra Rusija.

Daug lenkiškų obuolių nuperka Baltarusija ir Serbija.

Traiško buldozeriais

O Rusijoje šuoliuoja maisto produktų kainos. Daržovių, vaisių, riešutų, pieno produktų, žuvies, mėsos ir dešrų importo iš ES draudimas pratęstas dar metams, Rusijos muitinė be ekspertizės jau nepraleidžia per sieną ir olandiškų gėlių. Maža to, pastaruoju metu prezidento įsakymu Rusijoje tonomis naikinami produktai, kurie, įtariama, pakliuvo į šalį apeinant sankcijas – dešimtys tonų sūrio, mėsos, daržovių ir vaisių pasiųsta į krosnis ir po buldozeriais.

Nors šiuo metu Rusijoje yra didžiulis Vladimiro Putino politikos palaikymas ir vargu ar galima tikėtis kokių nors didesnių masinio nepasitenkinimo protestų , vis dėlto maisto produktų naikinimas sukėlė neigiamą atgarsį visuomenėje. Daugeliui karus ir badus išgyvenusių ir toliau skurstančių rusų „duona yra šventa“. Kiti piktinasi, kad vaikų darželiuose, ligoninėse ir senelių namuose maistas apgailėtinas, o tuo metu naikinami iš Vakarų atvežti produktai, kokių vaikai nė nemato.

Panašiai elgėsi kovotojai Somalyje, mėtę į ugnį „užsienietiškus“ produktus, o „Islamo valstybė“ Sirijoje degino amerikiečių humanitarinę pagalbą. Dabar prie šios kompanijos prisidėjo ir V. Putinas. Tačiau šioje vietoje Kremlius šiek tiek apsiriko, nors pastaruoju metu jo propagandos mašina veikia beveik nepriekaištingai. Dėl jos ir Vakarų sankcijas rusai sutiko kaip priešų veiksmus, skirtus Rusijai parklupdyti. Sankcijos neišgąsdino rusų, buvo jaučiamas netgi pakilus ryžtas viską ištverti priešų pykčiui.

Rusijos žemės ūkio ministras paaiškino, kodėl negalima konfiskuotų produktų atiduoti jų stokojantiems žmonėms. Pasak Aleksandro Tkačiovo, tuomet prasidės korupcija – godūs valdininkai patys imsis perpardavinėti produktus.

Taigi maisto naikinimas atskleidžia liūdną tiesą apie Rusiją – ji nepajėgi civilizuotai įgyvendinti savo pačios draudimo. Radikalios priemonės maskuoja sistemos silpnumą. Valstybė, kuri valdant V. Putinui neva tapo stipri, demonstruoja negebėjimą susitvarkyti.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"