TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos sėkmės ir nesėkmės Baltijos šalyse

Rusija niekada nesusitaikė su tuo, kad Baltijos valstybės ištrūko iš Kremliaus kontrolės. Latvijoje surengtas referendumas buvo tik dar vienas mėginimas diskredituoti Baltijos šalių valstybingumą Vakarų akyse.

Visa referendumo istorija kupina akibrokštiškų aplinkybių. Pirmiausia, patį referendumą inicijavo Latvijoje gyvenantys rusakalbiai, neturintys piliečio statuso. Tai, kad pavyko surinkti daugiau balsų, nei reikia referendumui surengti, rusakalbių integracijos į Latvijos visuomenę priešininkai palaikė geru ženklu ir iškart užsimojo organizuoti kitą referendumą dėl Pilietybės įstatymo ar net siekti paleisti Latvijos parlamentą. Tačiau grėsmę savo valstybingumo pamatui - kalbai - pajutusi Latvijos visuomenė susivienijo ir pademonstravo per 20 metų neregėtą aktyvumą. Iš balsavusių 71 proc. Latvijos rinkėjų net 75 proc. pasisakė prieš tai, jog rusų kalba taptų antra valstybine kalba. Toks referendumo pralaimėjimas sukėlė rengėjų nusivylimą ir Rusijos valdžios atstovų kaltinimus, kad balsuoti negalėjo pilietybės neturintys asmenys. Jų yra panašiai tiek pat, kiek ir rusakalbių Latvijos piliečių, - apie 300 tūkstančių. Tačiau šis argumentas buvo ištrauktas tik patvirtinus neplanuotai nesėkmingus referendumo rezultatus.

Ypač skausmingas dūris patirtas Rygoje, kurioje latvių gyvena tik 42 proc., o prieš rusų kalbos kaip valstybinės įteisinimą balsavo net 63 proc. rinkėjų. Tai rodo, kad integraciniai procesai Latvijoje gana sėkmingi, ir teiginys, jog referendumas surengtas perpildžius etninės diskriminacijos taurę, - gryna demagogija. Todėl kiti referendumai ar bandymas destabilizuoti politinę sistemą siekiant paleisti Saeimą būtų tik mėginimas įšokti į jau nuvažiavusį traukinį.

Tai, kad prie referendumo rengimo ir materialiai, ir moraliai prisidėjo Rusija, neturėtų kelti didelių abejonių. Rusiška spauda Latvijoje ir Kremliaus kontroliuojamos Rusijos žiniasklaidos priemonės jau kurį laiką trimitavo apie neva nepakeliamą rusakalbių padėtį Latvijoje. Nedera pamiršti, kad surengti referendumą daug kainuoja. Latvijos saugumo tarnybos neatmetė, jog be rusiško kapitalo, tiek esančio Latvijoje, tiek Rusijoje, ši politinė provokacija nebūtų turėjusi perspektyvų.

Ar pasitvirtina Rusijos taktika?

Referendumas Latvijoje nebuvo vienintelis rezonansinis pastarųjų savaičių įvykis, susijęs su Rusijos aktyvumu klibinant Baltijos šalių valstybingumo pamatus. Estų saugumo tarnybos suėmė saugumietį, kuris per žmoną kurjerę siųsdavo slaptą medžiagą Rusijos saugumo ir kontržvalgybos tarnybai FSB. Tai jau antras toks atskleistas šnipinėjimo Rusijai atvejis Estijoje.

Į šį kontekstą galima įtraukti ir Lietuvoje nutikusį įvykį. Rusijos dienraščio "Komsomolskaja pravda" žurnalistė Galina Sapožnikova, siejama su Rusijos žvalgybos tarnybomis, per konferenciją Lietuvoje aiškino, kaip mūsų krašte reikia kovoti su pokario partizaninio karo atminimu ir protestuoti prieš esą pažeidžiamas rusų tautinės mažumos teises. Konferenciją surengė Algirdo Paleckio suburta asociacija "Lietuva be nacizmo", kovojanti su neva stiprėjančiomis nacionalizmo ir nacizmo apraiškomis Lietuvoje. Asociacijos politinius tikslus oficialiai parėmė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Visus tris įvykius jungia viena gija - Rusijos siekis tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis diskredituoti Baltijos šalių valstybingumo pamatus nuo kalbos iki istorinio atminimo. Aktyvindama žvalgybinę veiklą, keldama klausimus dėl rusų diskriminavimo ir siekdama sujaukti istorinę atmintį alternatyviomis istorijos interpretacijomis Rusija turi aiškų tikslą - parodyti, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra silpnoji grandis Vakarų politinėse bei ekonominėse organizacijose ne tik politiniu, bet ir kultūriniu požiūriu.

Ne iki galo aišku, ar tokia politika duos tik pageidaujamų vaisių. Rusijos politikos Baltijos valstybėse tikslas - visuomenės skaldymas jautriais klausimais, ir tai jai dažnai pavyksta. Kita vertus, visuomenės poliarizacijos baimė yra politiškumo baimė. Nenoras atidengti realiai visuomenėje egzistuojančias politines takoskyras ir siekis, kad politinis elitas bei biurokratija galėtų ramiai, be visuomenės spaudimo spręsti neva tikrąsias - t. y. ekonomines - problemas. 

Tai, kas įvyko Latvijoje, nesustiprino etninio susipriešinimo (jis buvo akivaizdus per visus atkurtos nepriklausomybės metus), priešingai - parodė latvių visuomenės gyvybingumą. To iki galo nesugebėjo padaryti net skaudžiai smogusi finansų krizė. Kitaip tariant, žmonių poliarizacijos baimė kyla iš pasitikėjimo savimi trūkumo, politinio silpnumo jausmo, kad nei politinis elitas, nei visuomenė nepajėgūs atsispirti antivalstybinėms provokacijoms, kokios nuolat kurstomos Baltijos valstybėse.

Atveria akis

Dažnas pasakys: "Užteks kovoti ir statyti vidines sienas - nepriklausomybė jau seniai iškovota." Tačiau tai anaiptol nėra pabaiga - nepriklausomybę reikia nuolat saugoti. Negalima pamiršti, kad tokios mažos valstybės kaip Lietuva, Latvija ir Estija visada turi išlikti budrios, nes egzistuoja daugiausia dėl palankiai susiklosčiusių geopolitinių aplinkybių. Toks įvykis kaip referendumas Latvijoje išgrynina skaudžią realybę ir leidžia nepasiklysti drungnuose vertinimuose, kad "nieko negalima vertinti vienareikšmiškai". Rusijos neoficialiai paskelbtas informacinis ir žvalgybinis karas prieš Baltijos valstybes kol kas neatlieka miglų sklaidymo funkcijos, nes nėra visiškai atviras ir įžūlus. Be abejo, nesinorėtų, jog jis taptų bekompromisis, tačiau širdies gilumoje galima džiaugtis, kad akibrokštiški Rusijos saugumo tarnybų veiksmai atveria akis tiems, kurie ramybės sąlygomis nemato prasmės jų atmerkti. Kaip parodė referendumas Latvijoje, tik šie žmonės geba sulipdyti Baltijos valstybių visuomenių politinius kūnus ir skatina drąsiai žvelgti Rytų iššūkiui į akis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"