TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos spauda: Maskva atsisveikina su Europa

2014 04 07 15:02
Reuters/Scanpix nuotrauka

Strasbūre prasidedanti Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) Rusijai gali būti paskutinė. Bent jau šiais metais, perspėja Rusijos laikraštis „Komersant“.

Daugiau – ne europiečiai

"Komersant" duomenimis, Rusijos parlamentarai pasirengę preventyviai palikti ETPA, jei Asamblėja, bausdama už Krymo aneksiją, nuspręs balsuoti dėl jų įgaliojimo panaikinimo.

Leidinio teigimu, ETPA sesija taps svarbiu santykių tarp Europos Tarybos ir Rusijos išbandymu. Asamblėja planuoja priimti Krymo prijungimą prie Rusijos smerkiančią rezoliuciją, į kurią taip pat gali būti įtrauktas vienas iš dviejų sankcijų prieš rusų delegaciją variantų.

D.Britanijos atstovas Robertas Uolteris siūlo atimti įgaliojimus iš Rusijos deputatų, o danas Michaelis Ostrupas Jensenas inicijuoja jų balso teisės panaikinimą, rašo „Komersant“.

Tačiau, kaip išsiaiškino laikraštis, eilė įtakingų eurodeputatų nepalaikys griežtų sankcijų, - „kad Rusija savo įstojimo į Europos Tarybą nelaikytų klaida“.

Užsienio ir gynybos politikos tarybos prezidiumo pirmininko Fiodoro Lukjanovo nuomone, situacija yra paini: „Kol kas vyksta politinis, kiek retorinis karas. Pareiškimai apie išėjimą iš ETPA – savotiškas Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos vadovybės spaudimas, siekiant išvengti Rusijos delegacijos klausimo svarstymo. Tai ne pirmas tokio pobūdžio konfliktas“, – primena ekspertas laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“.

Pasitraukimas iš Tarybos „reikštų ne tik Rusijos priklausymo prestižinei organizacijai praradimą, bet ir ženklaus finansavimo netekimą pačiai organizacijai“, – tvirtina F.Lukjanovas savame komentare.

Ekspertas pabrėžia, jog Europos Tarybai to nereikia: „Šiuo metu ten nėra per daug pinigų. Pastaraisiais metais pagrindiniai donorai buvo Turkija ir Rusija... Taigi, rimtų diskusijų apie Rusijos pašalinimą iš Europos Tarybos kol kas nevyksta“.

Iš kitos pusės, priduria „Nezavisimaja gazeta“ pašnekovas, situacija labai įtempta: „Tiesą sakant, tokios ryškios ideologinės priešpriešos nebūta nuo Rusijos įstojimo į Europos Tarybą laikų“.

Tuo tarpu, Rusijos Federacijos Tarybos senatorius Igoris Morozovas „Echo Moskvy“ eteryje pareiškė, kad, jei būtų pašalinta iš ETPA, Rusija gali panaikinti moratoriumą dėl mirties bausmės.

Netrūksta ir kitų komentarų. Neva, tuomet ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimai Rusijai nebus privalomi ir apie visokių Europos konvencijų laikymąsi bus galima pamiršti, - redakcijos komentare pažymi „Vedomosti“.

„Iš tiesų, narystės sustabdymas ETPA nieko nereiškia, kadangi ETPA – tik Europos Tarybos, į kurią įstojo Rusija, dalis. O konvencijos galioja ne dėl narystės, o dėl to, kad Rusija jas pasirašė“, - aiškina laikraštis.

„Bet Rusijos deputatų pareiškimai simboliškai yra labai svarbūs“, - teigia leidinys. – „Didis džiaugsmas kyla dėl to, kad daugiau nereikės nuobodžiai diskutuoti su europiečiais, ieškoti argumentų savo pozicijos pagrindimui“.

„Mes daugiau ne europiečiai – ir galime nusispjauti į susitarimus, kuriuos sudarėme jais būdami“, - situaciją aiškina „Vedomosti“. – „Tačiau, visa tai dar reikia paaiškinti ir įtvirtinti savų piliečių sąmonėje“.

Tikriausiai, tam turėtų pagelbėti Rusijos kultūros ministerijos parengtas valstybinės kultūros politikos pagrindų projektas, daro išvadą laikraštis.

Ar tikrai pakenks Europai?

Senatoriaus I.Morozovo teigimu, pašalinimo iš ETPA atveju, Rusijoje gali būti grąžinta mirties bausmė. Jo kolegos iš Rusijos delegacijos ETPA laikraščiui „Komersant“ sakė, jog kol kas nėra signalų, kad taip galėtų nutikti.

Tačiau, pagal leidinio turimą informaciją, jau šioje sesijoje Valstybės Dūma gali svarstyti keturis įstatymų projektus, susijusius su iš Rusijos baudžiamosios teisės taip ir nepašalinta mirties bausme.

„Jei europarlamentarai ryšis iš savo tarpo išvyti Rusijos delegaciją, šalyje išties gali būti panaikintas moratoriumas ir Temidė vėl priiminės gerokai primirštus žiaurius nuosprendžius“, - sutinka „Nezavisimaja gazeta“.

„Tokiu būdu, Morozovo pasisakymai rusus paverčia Europos Tarybos sprendimo įkaitais – juk skambius pareiškimus reikės įgyvendinti. Arba, jų atsisakyti, tačiau stipriai pakenkiant savo įvaizdžiui“, - įspėja leidinys.

„Nezavisimaja gazeta“ pasidomėjo: ką apie tai galvoja pats senatorius? „Aš iš viso nesiečiau vieno su kitu. Nereikia vystyti šios temos. Mirties bausmės moratoriumą įvedėme ne dėl Europos Tarybos, o, pirmiausia, dėl savęs“, - sako Morozovas. Ir visgi – ar egzistuoja moratoriumo panaikinimo galimybė? – klausia leidinys. „Visko gali būti. Bet aš nenorėčiau, kad situacija vystytųsi pagal tokį scenarijų“, - atsakė senatorius.

Jėgos struktūros naudoja terminą „sustiprinimas“. Jis vartojamas, kuomet teisėsaugos institucijų darbuotojai dirba ypatingu režimu, kilus grėsmei – pavyzdžiui, terorizmo, - aiškina „Nezavisimaja gazeta“. „Gaunasi, jog bausmėmis – pažadais nubausti nuteistus rusus – mes bandome užkirsti kelią ne teroro aktui, o tik galimam Rusijos pašalinimui iš europietiškos organizacijos“, - daro išvadą laikraštis.

„Ar Rusija pasirengusi prarasti visateisio nario ETPA statusą po 18 metų trukusio bendradarbiavimo?“ - klausia „Nezavisimaja gazeta“.

Iš vienos pusės, dėl Krymo įsiliepsnojus priešpriešai su Vakarais, išsiskyrimą galėtų palaikyti dauguma Rusijos gyventojų. Ypač, jei bus pateikti įtikinantys argumentai dėl mirties bausmės moratoriumo panaikinimo. "Nezavisimaja gazeta" primena, kad rusai reguliariai pasisako prieš šios bausmės draudimą.

Iš pradžių, moratoriumas buvo įvestas teigiant, kad mirties bausmės nėra įmanoma panaikinti tiesiogiai. Vėliau visuose Rusijos regionuose buvo įteisintas prisiekusiųjų teismas. O tuomet, kai Čečėnija paskutinė įsteigė tokį teismą, paaiškėjo (ir tai užfiksavo Konstitucinis teismas), jog šalyje įsitvirtino teisės sistema, neleidžianti grąžinti mirties bausmės.

Padniestrė laikosi už Rusijos

Situacija dėl Padniestrės taip pat komplikuojasi. "Komersant" duomenimis, balandžio 10-11 d. planuotos derybos dėl Padniestrės konflikto sureguliavimo neįvyks. Nepripažintos respublikos valdžia atsisakė jose dalyvauti, kaltindama Moldaviją dėl sankcijų, o Ukrainą – dėl blokados. Įkvėpta Krymo pavyzdžiu, Padniestrė nori galutinai išsiskirti su Kišeniovu ir prisijungti prie Rusijos, tvirtina leidinys.

Praėjusią savaitę Padniestrė atsidūrė pasaulio lyderių dėmesio centre: dėl nepripažintos respublikos Putinas kalbėjosi su Obama, Lavrovas – su Kerry.

Komentuodamas susidariusią situaciją, Rusijos vyriausybės vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pareiškė: „Naudosime visas įmanomas priemones ... prieš bet kurį agresorių, kad jį palenkti taikos ir demokratinių normų pusėn“.

Tiraspolis, sužavėtas tuo, kaip Maskva išsprendė „Krymo klausimą“, neslepia, kad norėtų kuo greičiau patirti pusiasalio likimą. Ir dėl to tikisi pagalbos iš Rusijos, pabrėžia laikraštis.

„Krymo gyventojai apsprendė savo likimą pačiu demokratiškiausiu būdu – referendumu. Padniestrėje pritariama Rusijos vadovybės pozicijai dėl savo piliečių gynybos – taip elgiasi visos civilizuotos šalys“, - įsitikinęs Padniestrės prezidentas Jevgenijus Ševčiukas.

Jis priminė, kad 2006-ųjų referendume Padniestrėje virš 67 proc. rinkėjų pasisakė už nepriklausomybę, su vėlesniu prisijungimu prie Rusijos.

Tokiu būdu, Padniestrė pasirengusi tapti Rusijos dalimi, konstatuoja „Komersant“. Pirmadienį J.Ševčiukas kreipsis į žmones, - neatmestina, kad jis kalbės būtent apie tai.

Dauguma nepripažintos respublikos ir Moldavijos ekspertų bei politikų mano, kad jis pareikš apie visišką santykių nutraukimą su Kišeniovu, įskaitant formato 5+2 derybas dėl konflikto sureguliavimo, dalyvaujant Rusijai, Ukrainai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, ES ir JAV. Tai „Nezavisimaja gazeta“ patvirtino Padniestrės Aukščiausiosios tarybos deputatas Dmitrijus Soinas.

„Nezavisimaja gazeta“ prognozuoja, jog jei taip nutiks, Padniestrės pavyzdžiu paseks ir Gagaūzijos autonominis regionas. Anot regiono vadovo Michailo Formuzalo, Gagaūzija gali iškelti savo statuso pakeitimo į nepriklausomą respubliką klausimą.

Savo ruožtu, moldavų politologas Bogdanas Cyrdia komentare leidiniui pažymėjo, kad tai netaps smūgiu Kišeniovui, nes pagrindinis šalį valdančiųjų tikslas – pasirašyti asociacijos, o vėliau – ir stojimo sutartis su ES.

Parengta pagal bbc.co.uk

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"