TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos užsienio politikos niuansai

2016 08 04 6:00
Taktikos požiūriu Kremliui parankus JAV prezidentas būtų Donaldas Trumpas, nes jis kurs vidinę turbulenciją. Reuters/Scanpix nuotraukos

Žymus Rusijos žiniasklaidos vadybininkas ir žurnalistas Aleksejus Venediktovas radijui „Echo Moskvy“, kurio redaktorius jis yra, pateikė savo versiją, kodėl Kremlius neslepia palaikantis Vakarų politikus, nepriklausančius tradicinei politikos srovei. Jį kalbino laidos „Asmeniškai jūsų“ vedėja Olga Byčkova.

– Pradėsiu nuo mūsų Jungtinių Valstijų, Hillary Clinton ir Donaldo Trumpo. Ypač noriu paklausti apie tą klausymosi istoriją, paviešintą susirašinėjimą ir užuominas apie Maskvą bei Kremlių. Tai paranoja ar ne?

– Tai daugiasluoksnė istorija. Pamėginkime ją dėlioti įvairiais sluoksniais.

Pirma. Kaip manote, ar įmanoma, kad mūsų specialiosios tarnybos atsidaro ir skaito kandidatų į JAV prezidentus paštą? Atsakysiu: žinoma, tai įmanoma. Maža to, jie už tai turi gauti algą. Jie privalo tai daryti. Turiu galvoje, kad dėl to ir turime savo šnipų tarnybas nuo SVR (užsienio žvalgyba) iki GRU (karinė žvalgyba), nes Rusijai reikia žinoti, ką iš tikrųjų ketina daryti vienas ar kitas prezidentas, tas ar kitas kandidatas, kai taps prezidentu. Todėl greičiausiai tai įmanoma ir tikriausiai taip daroma dabar ir visada.

– Vadinasi, tai duotybė?

– Мanau, kad taip. Žmonių paklausus, jie pasakys, jog tai, be abejo, įmanoma ir būtina.

Antroji šio sluoksnio dalis – paviešinimas arba paviešinimo grėsmė. Nes tai, kas buvo paviešinta, yra Demokratų partijos vidaus dokumentai, atskleidžiantys, kaip demokratai iš pradžių žlugdė Bernie Sandersą Hillary naudai, o dabar rengiasi pulti Trumpą. Vadinasi visos publikacijos susijusios su tuo, kaip suduoti smūgį Hillary kandidatavimui jau prieš Trumpą. O tai rodo, kad greičiausiai Rusijos Federacija šiuo atveju suinteresuota Trumpo pergale.

Strateginis Kremliaus interesas - kad JAV prezidento rinkimus laimėtų Hillary Clinton, nes ji nuspėjama.

Sakydamas Rusijos Federacija, turiu galvoje Kremlių. Vargu ar specialiosios tarnybos tuo užsiima savarankiškai, jei viešina būtent jos. Reikia suprasti glaudžius ryšius, kurie sieja Rusijos Federacijos valstybę ir „WikiLeaks“, per kurią nuteka siužetai. Nes iš tikrųjų Julianas Assange'as tupi apgultyje, ambasadoje Londone. Jis negali nieko daryti. Vadinasi tai, kas patenka į jo rankas, patenka gana gudriomis priemonėmis, greičiausiai valstybinėmis.

Taigi čia susikerta Rusijos interesai – momentiniai ir strateginiai. Be abejo, strateginius Rusijos interesus – kiek žinau, Kremlius tai gerai supranta – atitinka Hillary išrinkimas, nes ji atstovauja klasikinėms, prognozuojamoms viršūnėms.

– Su kuriomis jau ne kartą...

– Su jomis bus aišku, kaip tvarkyti reikalus. Hillary integruota į politinę sistemą. Taip pat nepamirškite Senato, perrenkamo trečdaliu, ir Atstovų Rūmų, kurie perrenkami 100 procentų.

Kalbant apie strategiją, įvairūs Rusijos interesantai (pavadinkime juos šių rinkimų beneficiantais) man sakė, kad „žinoma, Hillary mums suprantamesnė ir šiuo atžvilgiu patikimesnė“. Tai tas pats, kaip 2008 metų rugpjūtį iš Johno McCaino ir Baracko Obamos Rusijos valdžia iš tikrųjų strategiškai rinkosi McCainą, nes jį buvo galima suprasti. Obama buvo it juoda dėžė, atsiprašau už šį žodį iš n raidės, kaip pajuokavo Trumpas.

– O mes visada teikiame pirmenybę taktiniam interesui?

– Tai supaprastintas požiūris, nes Kremlius supranta ir taktinius, ir strateginius uždavinius bei jų skirtumus. Kodėl taktiniu požiūriu mums svarbus Trumpas? Ne todėl, kad jis užima kokią nors prorusišką poziciją – nieko panašaus. Jeigu jis taps prezidentu, visai gali užimti antirusišką poziciją. Trumpas – imperialistas... Pamatysite, Hillary bus balandėlė, o jis – vanagas. Viskas, kas kalbama per rinkimų kampaniją, iš tikrųjų neturi jokios reikšmės.

Tačiau Rusijos Federacijos išorės politikos bendra kryptis jau trejus metus yra tokia: šalyse, kurios įvedė Rusijai sankcijas, reikia kurti turbulenciją, kad tos šalys ir jų vyriausybės būtų užsiėmusios savimi. Kodėl mes palaikome Marine Le Pen? Ogi todėl, kad ji kuria turbulenciją Prancūzijos vidaus politikoje. Kodėl palaikėme referendumus dėl Škotijos ir Katalonijos nepriklausomybės? Ogi dėl to, kad tai verčia tų šalių valdžią ne į išorę žvelgti, ne vieningu frontu eiti prieš Rusiją, kaip mums atrodo, o spręsti savo vidaus problemas.

Kodėl Europos Sąjungoje mes žaidžiame su tokiu nelabai maloniu žmogumi kaip Viktoras Orbanas Vengrijoje arba Jaroslawas Kaczynskis Lenkijoje? Ten prezidentas kitas – Andrzejus Duda. Būtent todėl, kad jie griauna Europos Sąjungos vienybę daugeliu labai svarbių klausimų. Kodėl palaikėme „Brexit“? Būtent dėl to paties. Ne todėl, kad mums naudingas Didžiosios Britanijos pasitraukimas. Bet taktiškai – grįžtu prie Amerikos rinkimų – mums naudinga, kad, pavyzdžiui, Trumpas kariautų su Kongresu. Hillary nekariaus su Kongresu, netgi respublikonišku. Hillary su Kongresu tarsis, o Trumpas su juo kariaus. Tiksliau, atvirkščiai – Kongresas kariaus su Trumpu.

Tokia šiuo metu yra Kremliaus pozicija – sudaryti maksimalių sunkumų Hillary; jei Trumpas laimės – gerai, vadinasi, jis malsis viduje porą metų, o tai dveji patys svarbiausi metai – iki 2018-ųjų, kai reikės ką nors daryti su Ukraina. Tegul juos purto vidinė turbulencija – štai visų tų elektroninių vagysčių esmė. O ne ta, kad Trumpas koks nors prorusiškas. Trumpas visai ne prorusiškas, Trumpas – tikriausias imperialistas. Ir prie Trumpo, beje, labai įmanoma, kitaip nei prie Obamos, turkiški elementai – kai turkai numušė mūsų lėktuvą – galėtų atsikartoti Sirijoje. Trumpas irgi taip pat duotų įsakymą numušti, o ne kaip Obama...

– Kita vertus, Trumpas atrodo palankesnis priešas, nes jis ne toks apsaugotas, patyręs, gudrus kaip Hillary, argi ne?

– Amerikoje buvo įvairūs prezidentai, kurių įgūdžiai skirtingi. Stiprus Ronaldas Reaganas, pasirodęs stipriai, silpnas Jimmy Carteris, kuris iš pradžių atrodė stiprus. Tai institucija, kuri sugromuliuos, sunkiai, bet sugromuliuos ir Trumpą. Ir jei Trumpas elgsis taip, kaip elgiasi dabar – po metų gresia apkalta. Jis nekontroliuoja net respublikoniško Kongreso. Gaus apkaltą, ir viskas. Ir jis tai žino.

Todėl, Kremliaus požiūriu, strategiškai – žinoma, Clinton, taktiškai dabar geriau – Trumpas, bet, kartoju, visai ne todėl, kad jis mus palaiko.

„THE EHU TIMES“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"