TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos veiksmai Gruzijoje sukūrė V. Putino tikslų paveikslą

Vladimiras Putinas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Naujoji Gruzijos valdžia sako keičianti politiką okupuotų teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – atžvilgiu. Dabartinė politika esą nuosaikesnė ir siekiama sukurti ryšius tarp abchazų, osetinų ir gruzinų. Tačiau Gruzijos analitikai sako, kad valdžia turi per daug iliuzijų ir kenkia šalies pozicijoms pokalbiuose su Rusija.

LRT televizijos Gruzijoje kalbinta buvusi šalies euroatlantinės integracijos viceministrė sako, kad didžiausia klaida buvo padaryta, kai Tbilisis sutiko į šalį įsileisti Rusijos taikdarius, o atskiri kriminaliniai Rusijos veiksmai Gruzijoje sukūrė visą V. Putino tikslų paveikslą.

Ji neatmeta galimybės, kad, jei Vakarams nepavyks sustabdyti Rusijos Ukrainoje, Abchazija ir Pietų Osetija taip pat bus oficialiai aneksuotos.

Etniniai gruzinai susiduria su persekiojimu

Po 2008 m. karo siena tarp Gruzijos ir Abchazijos tapo kelių metrų pločio upė Kurčia. Gruzinai, atsidūrę anoje pusėje, dažnai keliauja į kitą upės krantą brisdami per upelį tam, kad atliktų paprasčiausius dalykus, pavyzdžiui, nueitų pas daktarą. Grįždami jie dažnai yra sulaikomi dėl nelegalaus sienos kirtimo jau abchazų pasieniečių, kurie iš tiesų yra FSB karininkai.

„Padėtis yra gana dramatiška, nes Abchazijoje, daugiausia Gali regione, gyvenantys etniniai gruzinai susiduria su persekiojimu. Kone kasdien yra pažeidinėjamos žmogaus teisės. Pavyzdžiui, daug gruzinų išlaikė Gruzijos pilietybę ir pasą, o Abchazijos veikianti valdžia mano, kad tai – vadinamojo vietinio įstatymo, draudžiančio dvigubą pilietybę, pažeidimas. Aišku, nėra tokio įstatymo, nes bet koks įstatymas, priimtas nelegalios valdžios, negalioja“, – aiškina Susitaikymo ir pilietinės lygybės ministerijos atstovas Nodaras Tangišvilis.

Jis pasakoja, kad ten iš etninių gruzinų vadinamoji valdžia atima Abchazijos pilietybę, o tuo pačiu –politines bei socialines teises, tarp kurių – galimybė balsuoti. Pasak N. Tangišvilio, Gruzijos politikai dėl šios situacijos stengiasi būti santūrūs, jie nenori reaguoti per stipriai, nes reikia būti atsargiems ir nuosekliems sprendžiant šią padėtį.

„Siunčiame geros valios ženklus, ir tai teigiamai veikia žmonių kontaktus, diplomatiją. Matome, kad vis daugiau asmenų ateina iš anos pusės dėl naudos, kurią Gruzija siūlo abchazams ir osetinams. Tai ir aukštasis išsilavinimas, sveikatos apsauga. Daug žmonių kreipiasi dėl nemokamos pagalbos. Taip pat abchazai ateina į Gruziją apsipirkti“, – vardija N. Tangišvilis.

Jo žodžiais, visa tai dar labiau išaugo dėl Gruzijos europinės integracijos, t.y. laisvos prekybos sutarties siūlomų galimybių, bevizio režimo tarp ES ir Gruzijos.

Raudona linija, kurios nevalia peržengti

Anot analitikės, buvusios Gruzijos Euroatlantinės integracijos viceministrės Elene Khoštaria, svarbiausias dalykas – nepakenkti Gruzijos teritoriniam integralumui ir neįteisinti okupacijos.

„Tai yra raudona linija, kurios negalima peržengti. Turime kurti pasitikėjimą, bet tai neturi pažeisti Gruzijos teritorinio integralumo. Manau, ši vyriausybė turi per daug iliuzijų, kad, jei ji bus maloni jiems, tai padės išspręsti konfliktą. Jei esi malonus ir tik išpleti teisines pozicijas, tai neduoda jokių rezultatų“, – įsitikinusi analitikė.

Kaip pavyzdį ji pateikia Okupacijos įstatymo keitimą, kai niekas realiai nesikeičia – Rusija nekeičia savo okupacijos politikos, o Gruzija permąsto Okupacijos įstatymą. Tai, pasak E. Khoštaria, nepadeda kurti pasitikėjimo tarp abchazų ir gruzinų, o tik kenkia pozicijoms pokalbiuose su Rusija.

„Nemanau, kad ši vyriausybė iš tiesų bando subalansuoti šias dvi politikas – pasitikėjimo kūrimo ir tarptautinės Gruzijos pozicijos prieš Rusiją“, – komentuoja ekspertė.

Stengiasi sukiršinti

Priešingai, nei taip vadinamame pasienio poste su Osetija, šalia Abchazijos okupacinės ribos Rusijos vėliava nekaba. Plevesuoja tik Abchazijos. Tai padaryta visai neseniai – maždaug prieš pusmetį nuimta Rusijos vėliava, stengiantis skatinti abchazų nacionalizmą ir sugrąžinti priešiškumą tarp abchazų ir gruzinų, kadangi pirmieji, negaudami kokybiškos sveikatos apsaugos savo teritorijoje, vis dažniau ir dažniau važiuoja į Gruziją. O čia pamato, kad niekas priešiškumo jiems nelaiko.

„Žiūrėkit, Abchazijos žmonės (aš su jais susitinku) nori čia prekiauti. Tbilisio valdomoje teritorijoje geresnės kainos, jie nori atvežti savo prekes, gydytis, poilsiauti. Tačiau pirmiausia, ką Gruzija turi padaryti, – pasiekti tuos žmones, kurie ten gyvena, ir parodyti, kad jie tikrai nėra priešai. Nes kitos propagandinės priemonės Osetijoje ir Abchazijoje kuria Gruzijos kaip priešo įvaizdį. Jaunoji karta gyvena su įvaizdžiu, kad priešas yra už tos linijos“, – sudėtingą situaciją nupasakoja Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas.

Meta akmenį į Vakarų daržą

E. Khoštaria įsitikinusi, kad Vakarai turėjo skirti daugiau dėmesio Rusijos pasų dalijimo, militarizacijos politikai, etniniams valymams – didžiausiam kriminaliniam nusikaltimui, kurį Rusija padarė Abchazijoje ir Osetijoje.

„Čia žmonės buvo išmesti iš namų ir demografinė struktūra Abchazijoje buvo visiškai pakeista. Buvo atvirų pareiškimų, kad Gruzijos kaimai bus sulyginti su žeme. Jei Vakarai būtų reagavę į šias Rusijos politikos detales, tarptautinės teisės pažeidimus, būtume galėję išvengti karo, ir Rusijai nebūtų leista nueiti taip toli, kišantis į suverenias valstybes“, – sako analitikė.

Jos nuomone, Vakarai šias problemas vertino kaip mažas ir tolimas, kurios nėra labai svarbios strategiškai, tačiau šie atskiri kriminaliniai Rusijos veiksmai sukūrė visą Putino tikslų paveikslą. „Tarptautinė bendruomenė užsimerkė prieš pasų dalijimą, etninį valymą, intensyvią militarizaciją ir okupaciją“, – pažymi E. Khoštaria.

Po Krymo baiminasi oficialios aneksijos

Paklausta, kokių klaidų Gruzija padarė per pastaruosius 20 metų, kaip vieną didžiausių analitikė įvardija tuometinės Ševardnadzės valdžios leidimą Rusijai tarpininkauti konflikte ir būti vadinamaisiais taikdariais.

„Strateginis sprendimas susisieti su Rusija, tikintis, kad ji padės išspręsti šį konfliktą, iš tiesų leido Gruzijoje stabdyti demokratinius procesus, euroatlantinę šalies integraciją. Išmokome tą pamoką po 2000-ųjų. Ir tai yra priežastis, kodėl Rusija labai atvirai puolė Gruziją 2008 m.“, – teigia buvusi Gruzijos Euroatlantinės integracijos viceministrė.

Jos manymu, Krymo aneksija – naujas kaimynystės politikos lygis ir po 2008-ųjų karo sekusio pripažinimo galima abiejų nuo Gruzijos atsiskyrusių teritorijų aneksavimas.

„Su Pietų Osetija būtų lengviau, nes ši teritorija gan tuščia, tai – kaip didelė karinė bazė. Abchazijoje yra tam tikros grupės, kurios nenori prarasti savo identiteto, nes, jei prisijungs prie Rusijos, jį praras. Matome, ką Rusija daro su mažumomis savo šalyje. Būtent dėl šios priežasties jie padarė tam tikrų pakeitimų Abchazijos vyriausybėje ir iš etninių gruzinų atėmė pasus, kad šie negalėtų balsuoti rugpjūčio pabaigoje vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir galimame referendume“, – situaciją nusako E. Khoštaria.

Ji pabrėžia, kad šių teritorijų aneksija po Krymo įvykių yra labai reali, o viskas priklauso nuo to, kaip įvykiai vystysis Ukrainoje.

Gruzijos kariuomenė yra išmokusi Abchazijos karo pamokas. Dabar itin didelis rūpestis – saugumas, pavyzdžiui, karinėje bazėje negalima filmuoti nei kareivių veidų, nei technikos. Apskritai ji gali pasirodyti tuštoka, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Gruzijos gynybos ministras teigia, kad šalies armija yra visiškai pasiruošusi apginti savo šalį. Ir NATO Gruzijai reikalinga tik tam, kad duotų įrankius apsiginti pačiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"