TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusijos viliotinis ir Rytų partnerystė

2013 08 12 6:00
J.Tymošenko byla - vienas svarbiausių trukdžių Ukrainos ir ES asociacijos susitarimui. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos ir Lenkijos skatinama Rytų partnerystės programa, kai pirmiausia Europos Sąjungoje (ES) norima matyti Ukrainą, susiduria su iššūkiais. Akivaizdu, kad Rusija vis dar išlaiko savo įtaką kai kuriose Rytų Europos šalyse, o ekonominiai ir demokratiniai procesai jose vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi Bendrijai pirmininkaujančiai Lietuvai ir visai ES.

Jaučiama, kad šiuo metu ES ir Rusija vis labiau konkuruoja dėl įtakos Rytų Europoje. Bendrija siūlo jos valstybėms Rytų partnerystės programą, kuria skatinamos demokratinės ir ekonominės reformos, o Rusija jas ragina jungtis į bendrą ekonominę erdvę ir palaikyti glaudžius ryšius su didžiąja kaimyne.

Ribota politinė priemonė

Rytų partnerystė – svarbiausias mechanizmas, galintis priartinti Ukrainą, Baltarusiją, Moldovą, Gruziją, Armėniją ir Azerbaidžaną prie ES. Ji leistų Bendrijai plėsti prekybą, liberalizuoti vizų sistemas ir suteikti finansinę pagalbą sunkiai besiverčiančiai Rytų Europai. Tačiau Rusija nenori, kad šios valstybės priartėtų prie ES. "Maskva aiškiai bijo prarasti savo įtaką Rytų Europos regione. Tačiau ar Rytų partnerystė tokia galinga, kad sugebėtų atplėšti šias valstybes nuo Kremliaus?" - klausia Varšuvoje esančio Tarptautinių santykių instituto ekspertas Eugeniuszas Smolaras. Jis primena, kad iki šiol Rytų partnerystė ne visada pasiekdavo savo tikslus. Demokratija iš dalies įsitvirtino Moldovoje, Gruzijoje, Ukrainoje ir Armėnijoje, tačiau Baltarusija ir Azerbaidžanas išliko autoritarinės valstybės. „Rytų partnerystė tapo tik biurokratine priemone, turinčia ribotą politinę galią. ES vis dar nesugeba paveikti esminių politinių procesų Europos rytuose", - mano ir kitas lenkas, Rytų partnerystės ekspertas Rafalas Sadowskis.

Lietuvos pastangos

Vis dėlto nuo liepos perėmusi pirmininkavimą ES Tarybai Lietuva iš visų jėgų stengiasi priartinti Rytų partnerystės valstybes prie Europos. Ji pakvietė šešių šalių vadovus į aukščiausio lygio susitikimą Vilniuje lapkričio mėnesį. Lenkija taip pat kovoja už šias valstybes sukandusi dantis. Jos kaip ir Lietuvos prioritetas - artimesni Bendrijos ir Rytų partnerystės šalių santykiai, bet pirmiausia šių abiejų valstybių žvilgsniai krypsta į didžiąją Ukrainą. Tikimasi, kad dar lapkritį pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą, t. y. pasirašyti su ja asociacijos susitarimą, kuris duotų milžinišką ekonominę

ir politinę naudą abiem pusėms. Jis paskatintų Ukrainos reformatorius ir provakarietiškus politinius judėjimus modernizuoti šalies ekonomiką ir stiprinti teisinę valstybę. „Asociacijos susitarimas su Ukraina yra ne vien tik techninės derybos su dar viena partnere, tai – geopolitinis procesas", - įsitikinęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Susitarimo kliūtys

ES ir Ukraina parafavo partnerystės susitarimą daugiau nei prieš metus, tačiau jis taip ir nebuvo pasirašytas, nes Ukraina neįvykdė visų įsipareigojimų. Vienas iš Bendrijos keliamų reikalavimų – buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko paleidimas iš kalėjimo. Ši labai aktyvi politikė buvo nuteista 2011 metais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. ES jos bylą laiko politine. Praėjusių metų birželio mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle garsiai pareiškė, kad J.Tymošenko byla nebuvo nagrinėjama teisingai. Jis pasiūlė kalėjime susirgusią politikę perkelti į Vokietiją, kur jai būtų suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Neatmetama tikimybė, kad jei Ukraina blogai elgsis su politiniais kaliniais, Vokietija gali vetuoti asociacijos sutarties pasirašymą.

J.Tymošenko byla – ne vienintelė kliūtis. Ukraina vis dar neprisiėmė įsipareigojimo savo ateitį sieti su Bendrija. Pastaraisiais metais Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius žaidžia gudrų politinį žaidimą tiek su ES, tiek su Rusija. Taip jis sugebėjo gauti nuolaidų iš abiejų pusių - pagerinti prekybos sąlygas su Bendrija ir gauti pigesnės energijos iš Rusijos.

Miglota narystės perspektyva

Be to, ne visi ukrainiečiai linkę sieti savo šalies ateitį su ES. Praėjusių metų gegužę Jungtinių Valstijų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad tik 40 proc. šalies gyventojų nori ekonominės sąjungos su Bendrija, o 37 proc. žmonių labiau prie širdies Rusijos sukurta Muitų sąjunga. Taigi V.Janukovyčiui teks pasverti, kurią galimybę geriau pasirinkti. Jam tai taps galvos skausmu prieš 2015 metais vyksiančius prezidento rinkimus.

Ukrainos sprendimas ypač svarbus ES, nes nuo to priklausys ir jos santykiai su kitomis Rytų partnerystės šalimis - taps aišku, į kurią pusę jos linksta. Pirmiausia tai nulems šių šalių noras užtikrinti demokratiją. Tuo tarpu Rusijai su demokratija susiję klausimai neaktualūs, ir ji mažai jais domisi. Nors tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, kurios yra labiausiai suinteresuotos Rytų partneryste, atrodo, kad ES Ukrainai ir kitoms valstybėms siūlo geresnes prekybos galimybes bei glaudesnius politinius ryšius, ir iš to šios turės daugiau naudos, to gali nepakakti.

XX amžiaus pabaigoje Rytų Europos valstybės buvo skatinamos imtis reformų, nes jas viliojo narystės ES perspektyva. Šiuo metu apie jų narystę Bendrijoje jau retai užsimenama, todėl tai gali šias šalis pastūmėti į Rusijos glėbį. „Miglota narystės ES perspektyva lemia, kad didelė dalis regionų elito ir oligarchų nejaučia poreikio imtis reformų. O tai išties naudinga Rusijai", - daro išvadą R.Sadowskis.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"