TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rusų integracijos sunkumai Estijoje

2014 08 26 6:00
Estija susiduria su sunkumais į visuomenę integruodama rusų mažumą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia į Estiją pasiuntė daug darbininkų, kurie daugiausia buvo rusai. Šiandien dalis rusų bendruomenės Estijoje yra ganėtinai izoliuota, nes daugelis jų turi tvirtesnius ryšius su savo istorine tėvyne negu su šalimi, kurioje jie gyvena. Praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų, kai buvo atkurta Estijos nepriklausomybė, nepasitvirtino nuomonė, kad laikas automatiškai išspręs rusų integracijos klausimą ir kad gimusi jaunoji karta savaime įsilies į šalies visuomenę.

Estijoje gyvena daugiau nei 300 tūkst. rusų, o tai sudaro apytikriai ketvirtadalį visos šalies gyventojų. Nenuostabu, kad kai kurių iš jų nenoras integruotis į šalies visuomenę sukėlė socialinių, ekonominių bei politinių problemų, daugiausia Taline ir Rusijos pasienyje esančios Rytų Viru apskrities miestuose.

Skiriasi integracijos laipsniai

Nederėtų pamiršti, kad Estijos rusakalbių bendruomenė nebėra tokia, kokia ji buvo tik atkūrus šalies nepriklausomybę. Laikui bėgant įsitvirtino skirtingi požiūriai į Estijos valstybę ir jos gyventojus. Remiantis Tartu universiteto sociologijos profesorės Marju Lauristin 2011 metais atliktu tyrimu, rusakalbiai gyventojai šioje Baltijos regiono valstybėje yra pasidaliję į dvi dalis: maždaug pusė jų yra sėkmingai integravęsi į valstybės gyvenimą, kita dalis - mažiau arba visai neintegruoti. Autorė suskirsto šalies rusakalbius į penkias skirtingas grupes.

Anot profesorės, sėkmingai integruotų rusakalbių grupei priklauso jaunesni žmonės, kurie gimė ir gavo išsilavinimą Estijoje. Jie gerai kalba estiškai ir yra finansiškai apsirūpinę. Daugelis yra Estijos piliečiai ir save priskiria būtent šiai valstybei. Ši rusų mažumos dalis pasitiki Estijos valdžios institucijomis, gyvena ir dirba estiškai kalbančioje aplinkoje, seka šalies žiniasklaidą ir vertina ją palankiau nei rusiškus informacijos kanalus.

Rusiškai kalbančių Estijos patriotų grupę sudaro vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės. Jų finansinė padėtis nėra labai gera, o požiūris yra gana pesimistiškas. Dauguma šios grupės atstovų yra Estijos piliečiai, kurių vienintelė tėvynė yra Estija. Nors jų estų kalbos įgūdžiai ir menki, šie žmonės mielu noru bendrauja su estais ir dalyvauja įvairių kultūrinių grupių veikloje.

Mažiausią grupę sudaro estiškai kalbantys jauni ir kritiški žmonės, mokantys estų kalbą, bet labai mažai ją vartojantys. Pilietinė tapatybė yra silpna: tik apie pusė jų yra Estijos piliečiai, o daugeliui tėvynė yra Rusija. Šios grupės atstovai seka Estijos žiniasklaidą, bet nepasitiki ja. Žmonės neturi balsavimo teisės ir yra pasirengę bet kuriuo metu palikti šalį.

Mažai integruoti rusakalbiai yra mažiausias pajamas gaunantys žmonės - daugiausia darbininkai, pensininkai ir bedarbiai. Jų kalbos įgūdžiai yra prasti, o pilietybė dažniausiai neapibrėžta. Jiems būdingas nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, saugumo jausmo trūkumas ir pesimizmas. Šie rusakalbiai yra aktyvūs tiek vietos, tiek Rusijos žiniasklaidos vartotojai.

Neintegruotą pasyvią grupę daugiausia sudaro vyresnio amžiaus atstovai, kurie nekalba estiškai ir kurių dauguma gyvena Rusijos pasienyje. Šie išsiskiria nepakankamu išsilavinimu. Daugelis jų turi Rusijos pilietybę ir mano, kad ši yra vienintelė tėvynė. Tai yra socialiai pasyvių žmonių grupė, negalinti susikalbėti estiškai su pareigūnais, nesidominti Estijos gyvenimu. Pagrindinis jų informacijos šaltinis yra Rusijos televizijos informaciniai kanalai.

Riboja integraciją

Žlugus Sovietų Sąjungai daugelis žmonių Rusijoje ir buvusiose sovietinėse respublikose pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą dėl prastos ekonominės padėties, socialinės nelygybės ir politinio chaoso. Dėmesys trapioms posovietinės erdvės demokratijoms palengva nyko, o mažumų visuomenėse formavosi kritinis požiūris į JAV ir Vakarus apskritai, kurie buvo kaltinami dėl Rusijos nuosmukio.

Rusų neigiamas požiūris į kitų tautybių atstovus Estijoje pasireiškė sustiprėjusiu vietos rusų nenoru vartoti estų kalbą. Su pareigūnais ir aptarnaujančiu personalu jie dažniau bendrauja tik rusų kalba. Be to, mažuma norėtų, kad rusų kalba taptų Estijos antrąja oficialia kalba. Šiame kontekste negalima nuvertinti ir Rusijos žiniasklaidos vaidmens kurstant etninę neapykantą. Tuo metu Estijos visuomenės informavimo priemonės kaltina šalies vyriausybę, kad ji neskiria pakankamai dėmesio vietos rusakalbių gyventojų padėčiai, palikdama juos Rusijos informacijos ir įtakos sferoje. Kita vertus, Estija tiesiog neturi pakankamai išteklių kovoti su labiau patyrusia Kremliaus propagandos mašina.

Tartu universiteto profesorės tyrimas rodo, kad Rusijos propagandos aukos yra daugiausia vyresnės kartos žemesnio išsilavinimo bei socialinio statuso žmonės, kurių dėl kalbų nemokėjimo nepasiekia alternatyvios visuomenės informavimo formos. Tačiau taip pat pastebima ir kita tendencija: daug jaunų ir išsilavinusių Estijos rusų yra įtikėję Rusijos nacionalizmo dvasia, kuri itin greitai išplito Vladimirui Putinui atėjus į valdžią.

Profesorės tyrimas taip pat atskleidžia, kad Estijos mažumų integracijos politika yra ganėtinai siaura, nes kalbos įgūdžiai yra pagrindinis integracijos kriterijus. Valstybės mažuma iš esmės yra suskirstyta į dvi kategorijas: proestišką (kartais dar suvokiamą kaip provakarietišką) ir prorusišką. Rusijos žiniasklaida ir Estijos politinės grupės išnaudoja skirtingų mažumos grupių požiūrius įtampai šalyje eskaluoti.

„Keskerakond“ - estų centro partija, kuri yra labai populiari tarp šalies rusų mažumos atstovų, yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija" ir gana viešai remia Rusiją Ukrainos klausimais. Tokia politika taip pat didina nesantaiką ir riboja rusų mažumos integraciją į Estijos visuomenę. Stiprėjanti opozicija visuomenėje gilina neintegruotų grupių izoliaciją ir stumia gilyn į Rusijos įtakos sferą. Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius Kryme, ši takoskyra pradėjo aiškiai reikštis įvairiose srityse: pradedant žiniasklaidos pareiškimais, viešomis demonstracijomis, baigiant nesutarimais šeimose ir tarp draugų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"