TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rygos savivaldybė neleido surengti kovo 16-ajai skirtų renginių

2012 03 07 15:14

Laikinasis Rygos direktorius Maris Kalvė antradienį priėmė sprendimą neleisti surengti visų septynių paraiškose nurodytų kovo 16-jai - Latvių legionierių atminimo dienai - skirtų renginių. Toks sprendimas priimtas, siekiant išvengti galimų provokacijų ir grėsmių visuomenės saugumui, paaiškino M.Kalvė žurnalistams.

Nagrinėdamas paraiškas, jis išklausė renginių pareiškėjus, pasikonsultavo su teisėsaugos institucijų atstovais ir atsižvelgė į Saugumo policijos išvadas, kuriose nurodyta, kad gali iškilti didelių grėsmių viešajai tvarkai ir saugumui per numatomus kovo 16-ąją renginius.

Rygos vykdomojo direktoriaus atstovas Ugris Vidauskis sakė žurnalistams, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į policijos išvadas dėl saugumo ir galimų provokacijų.

Renginių pareiškėjai gali kreiptis į teismą ir apskųsti savivaldybių sprendimą, pažymėjo jis.

Valstybinės policijos Rygos regioninės valdybos viršininkas Andrejus Grišinas sakė žurnalistams, kad Valstybinė policija užtikrins viešąją tvarką kovo 16-ąją nepriklausomai nuo to, kokie renginiai tą dieną bus rengiami.

Pranešimus, kad draudžiama rengti eitynes, susirinkimus ir piketus prie Laisvės paminklo ir jo prieigose, gaus draugija "Dauguvos vanagai Latvijoje" ir jos Limbažių skyrius, Susivienijimas prieš nacizmą, draugija "Autonominė veikla", Gustavo Celminio centras ir privatus asmuo Uldis Freimanis.

Renginių organizatoriai turi teisę apskųsti sprendimą teisme, kuris turi paskelbti nuosprendį iki kovo 16 dienos. Kaip rodo ankstesnių metų praktika, teismai dažniausiai priima nuosprendį, palankų renginių pareiškėjams.

"Dauguvos vanagai Latvijoje" dar 2009 metais daugeliui metų į priekį padavė paraišką, kurioje numato surengti nuo 11 iki 14 valandos eitynes nuo Katedros iki Laisvės paminklo, kuriose dalyvaus maždaug 300 žmonių, priminė U.Vidauskis.

Paraišką dėl eitynių tuo pačiu maršrutu nuo 10 iki 12 valandos taip pat padavė ir buvęs uždraustos latvių nacionalradikalų organizacijos "Perkūno kryžius" narys Igoris Šiškinas, kuris yra Latvių legiono veteranų šalininkas. Jis pareiškė, kad šiame renginyje dalyvaus maždaug 50 žmonių.

Savo ruožtu U.Freimanis padavė paraišką surengti nuo 11 iki 14 valandos netoli Laisvės paminklo renginį Stalino aukoms atminti, kuriame turėjo dalyvauti maždaug 10 žmonių.

Susivienijimas prieš nacizmą buvo numatęs, kad nuo 08 val. 45 min. iki 09 val. 15 min. 20 žmonių padės gėlių prie Laisvės paminklo, o nuo 10 iki 13val. 100 žmonių dalyvaus susirinkime ant Bastiono kalvos netoli Laisvės paminklo.

Draugia "Autonominė veikla" ketino surengti "antifašistines eitynes nuo Šalių aikštės iki Laisvės paminklo, kuriose galėjo dalyvauti maždaug 200 žmonių.

Kaip jau pranešta, Saugumo policijos viršininkas Janis Reinikas pažymėjo, kad grėsmės laipsnis kovo 16 šįmet didesnis, nes dar niekada nebuvo numatoma tą dieną rengti tiek daug renginių. Dar viena priežastis - neseniai įvykęs referendumas dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine.

Saugumo policijos žiniomis, kovo 16 dieną į Latviją gali atvažiuoti nuo 30 iki 40 žmonių iš Estijos, Lietuvos, Ukrainos, Rusijos ir Vokietijos.

"Tai įvairūs radikalai, ekstremistai. Pasienio apsauga taip pat turės dirbti sustiprintu režimu", - sakė J.Reinikas ir pridūrė, kad Saugumo policija taip pat savo darbe atsižvelgs į vadinamąjį juodąjį sąrašą, kuriuo remiantis užsieniečiams gali būti uždrausta įvažiuoti į Latviją.

Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.

AFP/Scanpix nuotrauka

Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.

Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.

Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja Rusijos rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.

Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, "Waffen SS" latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"