TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ryto kelionė po Šveicarijos miestą su gatvių valytoju

2015 10 19 6:00
Šveicarijos Berno miesto senamiestis. "Vikipedijos" nuotrauka

Sakoma, kad švaru būna ne ten, kur nešiukšlinama, o ten, kur gerai tvarkoma ir valoma. Šveicarijos miestų gatvės – tarsi grįstos šiuo posakiu. Tarkime, Berne galima savaites nevalyti batų, nes grįžus iš miesto jie būna švarūs. Apskritai užsienyje skleidžiamas Šveicarijos kaip švarios ir tvarkingos šalies įvaizdis yra tikra tiesa.

Įdomu, kaip tvarkomos šios šalies miestai? Gal galima pasimokyti ko nors naudingo? Naujienų portalas Swissinfo.ch pakvietė pamatyti, kaip valomos Berno gatvės ir utilizuojamos atliekos – vieną rytą išsiruošė pakeliauti su gatvių valytoju.

Ankstus rytas. Laikrodis rodo 3 valandas 50 minučių. Šviesoforai dar išjungti, miesto centre patruliuoja vienišas policijos automobilis. Berno gatvės tuščios. Tik pagyvenęs vyriškis miega sėdėdamas ant suolelio. O Roberto Citro jau seniai pakirdęs. 35 metų vyriškis vilki oranžinę Berno komunalinės tarnybos personalo formą. Jis ruošiasi pamainai – vairuos vakuuminę valymo mašiną, pačią didžiausią miesto automobilių parke. „Man visada patiko dirbti vairuotoju“, – prisipažįsta R. Citro.

Šiuolaikiniai Berno šiukšlių valytojai. / swissinfo.ch nuotraukos

Rytinis entuziazmas

Rytas prasideda komunalinės gatvių valymo tarnybos įstaigoje, esančioje požeminės stovėjimo aikštelės pirmame aukšte. Roberto entuziastingai aprodo technines patalpas, kur laikomi šepečiai, šluotos, dulkių siurbliai bei gatvių oro pūstuvai, taip pat rūbinę, poilsio kambarį ir kitas patalpas.

Dauguma R. Citro bendradarbių – užsieniečiai, daugiausia italai, ispanai ir turkai. Jis pats taip pat kilęs iš Italijos.

Prieš pradėdamas darbą jis atidžiai patikrina valymo mašiną. Kai pradeda važiuoti, aplenkia kiemsargį su šluotomis. „Vienos šluotos užtenka trims ar keturioms dienoms“, – sako vienas Roberto bendradarbių. Šių valymo tarnybos darbuotojų uždavinys – pasirūpinti šaligatvių švara ir išvalyti siauras gatvių vietas, kurių negali pasiekti automatiniai šepečiai, valdomi Roberto. Jis yra atsakingas už atviras miesto erdves.

Kita valytojų grupė tuština šiukšlių urnas ir atliekų konteinerius. Kiekvieną pamainą, rytinę ar dieninę, centrinės Berno dalies gatvėse dirba po 15 valymo specialistų. „Man patinka dirbti ryte, tada atrodo, kad visas miestas priklauso tau vienam. Tai nuostabus jausmas“, – įspūdžiais dalijasi su lengvu neapolietišku akcentu kalbantis Roberto.

Kultūrinis šiukšlių sluoksnis

R. Citro mašina lėtai juda gatve nuo Centrinės stoties miesto pėsčiųjų zonos link. Jis atidžiai stebi, kas vyksta priekyje ir aplinkui, nes gali atsirasti visokių kliūčių – nuo gatvės kavinių staliukų ir kėdžių, kelio ženklų iki fontanų, nakčiai pastatytų automobilių, prirakintų dviračių.

Gatvėje daug įvairių šiukšlių: stiklinių butelių, skardinių, plastikinių puodelių, pakuočių, popieriaus, ir, aišku, galybė nuorūkų. Roberto sako, kad kartais po valymo mašinos šepečio šeriais patenka moteriškos rankinės, piniginės, svaiginančių medžiagų pakuotės. „Visada džiaugiuosi, kai „dozė“ atsiranda šiukšlyne“, – sako valytojas.

Vasarą ir visą šiltąją metų dalį, kol atvėsta, žmonės daugiau laiko leidžia gatvėse, todėl valytojams daugiau darbo. „Suprantu, kad šiltojo sezono metu po pasisėdėjimų lieka šiukšlių. Tačiau mane piktina, kai žmonės viską meta ant žemės, nors šalia yra šiukšlių dėžė ar konteineris“, – kalba Roberto.

Berne, kaip ir kitose Šveicarijos gyvenamose vietose, galioja griežtos buitinių atliekų utilizavimo taisyklės. Jų pažeidėjas gali gauti iki 40 Šveicarijos frankų baudą. Todėl geriau vengti numesti ant grindinio pakuotę nuo ledų ar kokią nors kitą šiukšlę.

„Vis dėlto kasmet atliekų apimtys didėja, – teigia Andreasas Niklausas, miesto kapitalinės statybos ir infrastruktūros įmonės „Tiefbauamt Bern“ atstovas. – Juk miestų gyventojų skaičius kasmet auga, be to, vis populiaresnis tampa „maistas išsinešimui“.

Berne gyvena apie 140 tūkst. žmonių. „Galima sakyti, kad po šios nakties miestas gana švarus“, – pastebi R. Citro. Gatvės nepriterštos gal todėl, kad yra antradienis. O štai savaitgaliais ir per šventes, kai verda naktinis gyvenimas, ryte miesto valymo specialistams atsiveria visai kitoks vaizdas.

„Galbūt archeologijoje iš šiukšlių susiformuoja kultūrinis sluoksnis, bet kasdieniame gyvenime tai yra visiško nekultūringumo pavyzdys, – kalba Roberto. – Dažnai būna, kad dar nebaigiau savo pamainos, bet miestą jau vėl reikia valyti. Tai labai apmaudu.“ Rimta problema būna prisilinksminusieji, kurie neapskaičiuoja savo jėgų ir tiesiog užmiega vidury gatvės, kiti ten palieka savo skrandžio turinį, o kai kurie apsvaigę ir įsišėlę bando įsiropšti į valymo mašiną. „Tai tikras košmaras, – galvą linguoja Roberto. – Kartais man nelieka nieko kito, kaip kviesti policiją.“

Gatvių valytoju Roberto Citro dirba nuo 2008 metų.

Arbatpinigiai valytojui

Miestas dar neprabudęs, kai R. Citro privažiuoja aikštę, esančią prieš Federalinius rūmus, kuriuose dirba parlamentas, o kartą per savaitę posėdžiauja vyriausybė, federalinė taryba. Šalia – Šveicarijos nacionalinis bankas. Dešinė aikštės pusė papuošta originaliu fontanu su 26 purkštuvais – pagal kantonų skaičių, vanduo trykšta tarsi tiesiai iš grindinio plokščių. Tačiau šiuo metu ir fontanas dar miega.

Tai viena labiausiai saugomų Šveicarijos aikščių. Todėl nenuostabu, kad šiukšlių ten nedaug. Ir Roberto savo darbą atlieka per keletą minučių. Užtrukti aikštėje jis nenori, nes antradienis – turgaus diena, todėl netrukus pradės rinktis prekiautojai. Nesinori trukdyti, kai jie pradės statyti palapines ir ruošis pardavinėti savo šviežias prekes.

R. Citro palieka asfaltuotų gatvių rajoną ir važiuoja į Berno senamiestį, išklotą trinkelėmis. Dėl unikalios architektūros, kuri nuo Viduramžių išliko beveik nepaliesta, ši miesto dalis nuo 1983 metų yra UNESCO saugomas paveldo objektas, kasmet pritraukiantis tūkstančius turistų iš viso pasaulio. Roberto čia dirba taip pat pareigingai, kaip ir bet kuriame kitame miesto rajone.

„Kartais žmonės mane laiko lyg ekskursijų gidu ir pradeda uždavinėti klausimus“, – pastebi šiukšlių valytojas ir gudriai šypsosi. Bendravimas su žmonėmis yra tai, dėl ko jam patinka šis darbas. Kai kurie praeiviai skundžiasi triukšmu, kurį kelia valymo mašina. Vis dėlto dauguma jų supranta, koks svarbus šis darbas. „Kartais net gaunu arbatpinigių, nedaug – penkis ar dešimt frankų, smulkmena, bet maloni“, – prisipažįsta Roberto.

Valymo mašinos šepečiai.

Šiukšlės, lapai ir sniegas

Rytinė pamaina tęsiasi jau kelias valandas. Pasklidus pirmiesiems saulės spinduliams miestas pradeda lėtai busti. Pasirodo pirmieji tramvajai ir autobusai, o pačiame centre – pirmieji dviratininkai ir praeiviai, skubantys į darbą ar su reikalais. Po jų į gatves išeina pensininkai, dar vėliau – šunų vedžiotojai su augintiniais.

R. Citro tai yra ženklas, kad laikas ypatingai susikoncentruoti. „Mano darbui būtinas akylumas. Nedaug reikia, kad įvyktų avarija, užtenka akimirkos nedėmesingumo“, – teigia jis.

Tiems, kurie mano, kad gatvių valytojo darbas lengvas, R. Citro patartų keletą valandų padirbėti su šluota ar grėbliu ir tada daryti išvadas. Iš tikrųjų pareiga keltis labai ankstų rytą penkias ar šešias dienas per savaitę vargina. „Tačiau nei viena pamaina nėra panaši į kitą, todėl tokio darbo negalima vadinti monotonišku“, – tvirtina Roberto. Juoba kad kiekvienas metų laikas vis kitoks. Vasarą reikia rinkti kietas atliekas, rudenį – lapus ir apskritai šis sezono metas būna „karščiausias“. Žiemą tenka valyti sniegą. „Man patinka, kai matau savo darbo rezultatą“, – sako R. Citro.

Valoma aikštė prie Šveicarijos parlamento.

8,5 tonų per parą

Laikrodis rodo, kad jaus 7 valandos ir 10 minučių ryto. Miesto centre atliktas visas darbas. Šįkart valymo mašinos konteineryje šiukšlių palyginti nedaug. „Geriau tiek, negu visai nieko“, – juokauja Roberto. Dabar jis daro pertraukėlę, geria kavą, suvalgo sumuštinį. Tada važiuos valyti kitą Berno rajoną. O rytoj vėl viskas prasidės iš pradžių. Vidutiniškai per dieną jis su kolegomis surenka po 8,5 tonos šiukšlių.

Šveicarijoje kovai su šiukšlinimu kasmet skiriama 200 mln. frankų. Daugelyje bendruomenių, municipalitetų ir kantonų valdžia kovai su šiukšlinimu taiko įvairias priemones: finansines sankcijas, preventyvius aiškinimo būdus, stimuliavimo sistemą, skatinančią, tarkime, prekėms naudoti daugkartines pakuotes.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"