TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rytų Europa nesulaukė gelbėjimo rato

2009 03 03 0:00
Europos Komisijos pirmininkas J.M.Barroso ir Čekijos premjeras M.Topolanekas per spaudos konferenciją akcentavo, kad Europai būtina išsaugoti bendrą rinką ir sąžiningą konkurenciją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vidurio ir Rytų Europos šalys negavo iš Europos lyderių milijardinės paramos skęstančioms savo ekonomikoms traukti. Įsivesti eurą švelnesnėmis sąlygomis jos taip pat negalės.

Savaitgalį vykęs skubus Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas labai nuvylė mus, vadinamuosius naujuosius europiečius, daug vilčių dėjusius į Europos ekonomikos lyderių pagalbą. Vengrijos premjero Ferenco Gyurcsany parengtas 180 mlrd. eurų Vidurio ir Rytų Europos šalių palaikymo planas buvo nepriimtas. Labiausiai jam priešinosi Vokietija. Jei šis didelio masto gelbėjimo planas traukiant autsaiderius iš krizės būtų buvęs patvirtintas, būtent Vokietijai būtų kliuvusi didžiausia dalis naštos.

Į Briuselį atskridusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel iškart pareiškė: "Nepatariu mėginti diskutuoti apie milžiniškas sumas." Ir pridūrė, kad padėtis atskirose Vidurio ir Rytų Europos šalyse pernelyg skirtinga - negalima lyginti situacijos Slovakijoje ir Slovėnijoje su ta, kuri susiklostė, pavyzdžiui, Vengrijoje.

Vokietija ir Nyderlandai per vienos dienos ES viršūnių susitikimą taip pat nuginčijo siūlymus skubiai priimti rytines nares, kurių valiutos smuko, į euro zoną. Euras išliko stiprus JAV dolerio ir Japonijos jenos atžvilgiu. Kol kas tebėra vilties, kad ES galbūt iš naujo galės svarstyti griežtas euro įsivedimo sąlygas, kai tik baigsis pasaulinė ekonomikos krizė.

Rytams nereikia ypatingo požiūrio

Nepaisydamas griežtų Vokietijos kanclerės žodžių F.Gyurcsany vis dėlto pamėgino pristatyti savo planą, kuris vadinosi "Europos stabilizavimo ir integracijos programa" ir numatė trumpalaikį vyriausybių finansavimą, privačių skolų restruktūrizacijos koordinavimą, bankų rekapitalizaciją ir kompanijų likvidumo garantijas mažiausiai 12 Europos šalių. Maža to, Vengrijos premjeras pareiškė, kad padėčiai stabilizuoti reikia jau ne 180 mlrd., o 300 mlrd. eurų (maždaug 1 trln. litų). Tai sudarytų apie 30 proc. regiono bendrojo vidaus produkto.

F.Gyurcsany perspėjo, kad pasaulinė kreditų krizė 27 narių ES kuria didėjančią ekonominę bedugnę, kuri gali suskaldyti Europą. Pasak premjero, jei ES šalys nesulauktų finansinės paramos, jų ekonomikos greičiausiai "smarkiai susitrauktų", kiltų "didelio masto bankrotai", kurie paveiktų visą ES, nes prasidėtų politiniai neramumai ir paaštrėtų imigracijos problema.

"Neturėtume leisti, kad Europą padalytų nauja geležinė uždanga, - kalbėjo žurnalistams F.Gyurcsany. - Dešimtojo dešimtmečio pradžioje vėl suvienijome Europą, o dabar iššūkis yra tai, ar pajėgsime vėl suvienyti Europą finansiškai."

Prie Vengrijos prisidėjo dar 8 ES šalys - trys Baltijos valstybės, Lenkija, Slovakija, Čekija, Bulgarija, Rumunija - ir žadėjo spausti turtingesnes šalis, kad šios paremtų miglotus pažadus padėti konkrečiais veiksmais. Tačiau jų pastangos buvo bergždžios.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pareiškė, jog Rytams nereikia jokio ypatingo požiūrio į juos: "Esame vieninga Sąjunga, o ne kokios nors dvi ar trys sąjungos."

Kol kas Rytų Europos šalis pasirengęs paremti tik Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bei Europos investicinis bankai. Bendrame pareiškime jie pažadėjo skirti Rytų Europos bankams ir verslui 24,5 mlrd. eurų. Iš jų 9,6 mlrd. eurų jau gavo Vengrija ir Latvija.

Pražūtingas egoizmas

Naujieji europiečiai, praradę viltį sulaukti didelio masto ES "lokomotyvo" pagalbos, išsakė savo pretenzijas dėl stipriųjų valstybių vykdomos politikos. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad labiau išsivysčiusių ES šalių protekcionistinės priemonės grasina sužlugdyti bendrą Europos ekonominę rinką. Tokių iniciatyvų autoriai demonstruoja pražūtingą egoizmą.

Lenkijos premjero žodžiai daugiausia buvo skirti Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy, kuris dar vasarį paskelbė apie naują 3 mlrd. eurų antikrizinių priemonių paketą ir pažadėjo prancūzų automobilių gamintojams paramą, jei šie neperkels savo gamybos "į Čekiją ar dar kur nors". Tuomet ES pirmininkaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas paragino ES susitelkti prieš nacionalinį protekcionizmą.

Kriterijų nekeis

Kai kurios ES šalys, ypač Vengrija, Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija, ragino Bendriją sušvelninti euro įsivedimo kriterijus. Valiuta, kuri cirkuliuoja 16 ES valstybių, išliko gana stabili net ir finansų rinkas apėmus sąmyšiui. Šiuo metu galioja taisyklė, kad eurą įsivesti norinčios šalies rodikliai turi būti vertinami mažiausiai dvejus metus. Nyderlandų premjeras Janas Peteris Balkenende pritarė A.Merkel nuomonei, jog šių taisyklių sušvelninimas leistų prisidėti prie euro zonos silpnesnėms valstybėms, o tai, ko gero, pakenktų valiutos stabilumui. Svarbiausi euro įvedimo kriterijai - maža infliacija, biudžeto deficitas ir valstybės skola. Nyderlandų premjeras P.Balkenende akcentavo, kad šalis, norinti įsivesti eurą, privalo tenkinti kriterijus: "Taip buvo ir turėtų likti visada." M.Topolanekas jam pritarė sakydamas, jog dauguma narių mano, kad "būtų klaida dabar keisti žaidimo taisykles".

Lietuva, Latvija, Estija ir Bulgarija jau yra susiejusios savo valiutas su euru ir dabar priverstos eikvoti centrinių bankų rezervus, kad per daug neviršytų euro įsivedimo kriterijų. Valiutų devalvacija taip pat gali paaštrinti problemas, nes tokiu atveju sumažėtų investicijų vertė ir būtų sunkiau grąžinti užsienio paskolas. Šis klausimas ypač aktualus Vengrijai, kurios daugelis gyventojų yra paėmę būsto kreditus užsienio valiuta.

Tačiau rytinių šalių našta nevienodai sunki. Lenkija ir Čekija siekia atsiriboti nuo Vengrijos problemų - didelių skolų ir lėtėjančios ekonomikos, nes šios dvi valstybės geriau pasirengusios atlaikyti pasaulinę krizę.

Konkrečių sprendimų nėra

Reikia pasakyti, kad Europos senbuvėms irgi ne viskas pavyko. N.Sarkozy tikėjosi prastumti pagalbos automobilių gamintojams planą visos Europos mastu. Labiausiai iš to būtų laimėję tokie koncernai kaip "Renault" ir "Peugeot Citroen", tačiau Vokietija griežtai laikėsi savo linijos: visos ES narės pačios turi remti savus gamintojus.

Sekmadienį vykęs ES viršūnių susitikimas - tai pirmosios iš trejų aukšto lygio derybų, per kurias planuojama sukurti bendrą kovos su didėjančia recesija strategiją. Vis dėlto vilčių, kad bus suformuota vieninga pozicija, nėra daug. Verslininkai kritikavo derybas, nes per jas nepateikta konkrečių planų. "Šis viršūnių susitikimas buvo dar vienas gana neproduktyvus politinis renginys, nepasiūlęs jokių konkrečių dramatiškos ekonominės padėties sprendimų, tik rodantis nerimą keliantį Bendrijos narių ekonominio koordinavimo stygių", - kalbėjo verslininkų atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"