TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rytų Europa turtėja, bet per lėtai

2016 04 22 6:00
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl Rytų Europa gana sėkmingai stiprėja ekonomiškai, yra finansinė Vakarų valstybių parama. AFP/Scanpix nuotrauka

Skirtingi Europos Sąjungos (ES) regionai vystosi netolygiai. Ir nors Rytų Europos ekonomika dar gana smarkiai atitrūkusi nuo Vakarų, vis dėlto didžiausia Europos problema, regis, yra Pietų Europos šalys. Tai straipsnyje, publikuotame portale geopolitika.lt, aptaria apžvalgininkas Gytis Janišius.

Vidurio ir Rytų Europos valstybių nuo Talino iki Sofijos ekonomika auga ir vejasi tradiciškai turtingesnius Vakarus, bet ne taip greitai, kaip to norėtųsi. Rytuose gyvenantys žmonės nesitikėjo, kad net praėjus 25 metams po komunizmo žlugimo skirtumai bus tebejuntami, o Vakarų valstybės jau ima nerimauti, kiek dar reikės remti „vargšus giminaičius“. Tik ar tikrai didžiausia Europos problema yra rytiniai regionai? Vis neramesnės žinios pasiekia Briuselį iš Pietų Europos, ir šios žemyno dalies bėdos, atrodo, gerokai didesnės.

Rytai artėja prie Vakarų

Visi ekspertai ir apžvalgininkai sutinka, kad sprendimas priimti Rytų Europos šalis į ES 2004 metais ir vėliau davė teigiamų ekonominių bei gerovės poslinkių visoms regiono valstybėms. Europos Komisijos studijoje, kurioje buvo vertinama, kaip pasikeitė naujų ES narių ekonominė padėtis 2004–2014 metais, konstatuota didelė pažanga visose šalyse. Ypač greitas Rytų Europos valstybių augimas fiksuotas iki 2008-ųjų krizės: vidutiniškai – po 6 proc., o senųjų narių – tik 2,5 procento. Nurodomos tokios pagrindinės to priežastys: kreditavimo, vidaus vartojimo padidėjimas ir investicijos. Daugelyje šalių prie ūkio plėtros prisidėjo ir naujos eksporto rinkos.

Daugiau perspektyvų pajuto ir gyventojai. Nors visose valstybėse kilo kainos, žmonių perkamoji galia didėjo sparčiau. 2004 metais Rytų Europos šalių gyventojai galėjo įpirkti maždaug 50 proc. vakariečių pirkinių krepšelio, o 2014-aisiais – jau 64 procentus. Jei nebūtų sutrukdžiusi ekonomikos krizė, šis rodiklis tikriausiai būtų buvęs dar geresnis.

Kalbant apie Rytų Europą reikia turėti mintyje, kad regiono šalys taip pat nėra vienodai išsivysčiusios. Didžiausią pažangą pasiekė Baltijos valstybės, bet jos 2004-aisiais buvo pačios silpniausios. Prie pirmaujančiųjų sparčiai artėja Čekija ir Slovėnija, kurių BVP vienam gyventojui 2014 metais sudarė atitinkamai 85 ir 83 proc. ES vidurkio, o labiausiai atsilieka Bulgarija ir Rumunija (47 ir 55 proc.).

Rytų Europa nori „greitai ir geriau“

Nors ekonomikos pažanga akivaizdi, Rytų Europos gyventojai yra nepatenkinti per lėtais sanglaudos procesais. Tai rodo visuomenės apklausos, dažna vyriausybių kaita, rinkėjų blaškymasis tarp visiškai skirtingų partijų ir didelė populistų įtaka. Rytinių šalių gyventojai klausia, kodėl jie dirba tiek pat daug, kiek vokiečiai, o atlyginimą gauna keliskart mažesnį. Be abejo, ir nusipirkti už jį gali mažiau bei prastesnių produktų nei Vakaruose.

Dažnai keliaujantieji tarp Rytų ir Vakarų Europos mato, kad skirtumai tarp šalių vis dar labai ryškūs, nors statistiniai rodikliai visai neblogi. Rytų Europoje į maisto produktus neretai dedama pigių pakaitalų, parduodamos daržovės ir vaisiai – neprinokę, nekvapnūs. Susirgus rekomenduojama kreiptis tik į pačius geriausius gydytojus, nes provincijoje paprastai dirba menkos kvalifikacijos specialistai, o vaistai siūlomi ne patys naujausi ir pažangiausi. Rytuose akivaizdžiai blogesni keliai ir kita susisiekimo infrastruktūra, ir tai riboja žmonių galimybes, skatina netolygią regioninę plėtrą bei emigraciją.

Rytų Europos politikai puikiai mato šiuos netolygumus ir vis dažniau kaip pagrindinį savo siekį deklaruoja atotrūkio naikinimą. Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka neseniai pareiškė esąs nusivylęs, kad praėjus net 25 metams po komunizmo žlugimo tarp Čekijos ir kaimynės Austrijos vis dar lieka didelių skirtumų, ir pažadėjo juos kuo greičiau panaikinti.

Vakaruose stiprėja nepasitenkinimas perskirstymu

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl Rytų Europa gana sėkmingai stiprėja ekonomiškai, yra finansinė parama, kurią teikia Vakarų valstybės. Vien per ketverius metus (2010–2013) Lietuva iš ES gavo 8,5 mlrd. eurų paramos, o į bendrą iždą sumokėjo mažiau nei 1,5 mlrd. eurų. Didžiausios ES biudžeto donorės yra Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Prancūzija, Italija. Lietuvos įnašas tesudaro 0,12 proc. viso ES biudžeto, o Vokietijos – apie 21 procentą.

Jau daugiau kaip 10 metų dalijama parama kelia nepasitenkinimą Vakarų Europos gyventojams ir politikams. Šios diskusijos ypač sustiprėjo, kai Senąjį žemyną užplūdo imigrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Jungtinėje Karalystėje vykstant debatams dėl to, ar likti Europos Sąjungoje, oponentai nuolat kalba, kad Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai tik šelpia Rytų Europos vyriausybes ir moka pašalpas atvykusiems jų piliečiams. Šiemet Europoje buvo surengta apklausa, kurioje dalyvavo per 28 tūkst. žmonių. Ji atskleidė, kad komfortiškiausiai Europos Sąjungoje jaučiasi ir labiausiai Jungtinės Karalystės narystę ES remia šalys paramos gavėjos.

Tikrasis „Europos ligonis“ – pietuose?

Nors Rytų Europos valstybių pažanga nėra tokia sparti, kaip to norėtų gyventojai ir politikai, ji matyti kasmet. 2008–2009 metų pasaulinė finansų krizė atskleidė, kad rytinės Europos šalys labai dinamiškos, moka greitai persitvarkyti, o visuomenės imlios pokyčiams. Ekspertus labiausiai nustebino ne Rytų Europos ekonomikos nuosmukis, bet gebėjimas sparčiai grįžti prie augimo.

Visai kitokia situacija žemyno pietuose. Ispanija ir Portugalija niekaip nesuvaldo didelio nedarbo, Italija nesusidoroja su korupcija ir mokesčių slėpimu, o Graikija ir Kipras ritasi prie bankroto slenksčio. Tačiau svarbiausia – šiose valstybėse nematyti esminės pažangos. Ekspertai pažymi, kad Pietų Europos šalyse socialinė apsauga per daug išpūsta, darbo rinka sustabarėjusi, profesinės sąjungos nesiorientuoja realybėje. Dėl didesnių nei Rytų Europoje verslo suvaržymų ir atlyginimų darbuotojams pietinės valstybės nesugeba pritraukti investicijų.

2014-ųjų duomenimis, kai kurios Rytų Europos šalys pagal BVP vienam gyventojui jau pralenkė Graikiją ir Portugaliją, o artimiausiu metu toks pat likimas gresia ir Ispanijai bei Italijai, nors visos jos daug seniau yra ES narės ir daug ilgiau gauna paramą iš bendro iždo. Vis labiau aiškėja, kad šias valstybes reikės remti jau ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europos mokesčių mokėtojams, ir tai kelia pasipiktinimą ne vienai Vidurio bei Rytų Europos sostinei.

Vengrijos miestas Tatabania, esantis už 55 km į vakarus nuo Budapešto, uždarius socialistinių laikų kasyklas ir gamyklas, XX amžiaus dešimtąjį dešimtmetį buvo tapęs depresijos sinonimu, tačiau dabar čia jau sunku rasti darbuotojų atidaromoms naujoms įmonėms. Šis pavyzdys puikiai apibūdina visą Rytų Europą. Nenutrūkstama ekonomikos ir socialinių paslaugų plėtra vis labiau artina regioną prie Vakarų Europos. Nors tempas nėra toks spartus, kokio pageidautų gyventojai ir politikai, vis dėlto tai nepalyginama su stagnacija, apėmusia Pietų Europos šalis. Jau ne tik Briuselio, bet ir Rytų Europos politikų kreivi žvilgsniai vis dažniau krypsta į pietines valstybes, iš kurių nenustoja plaukti blogos žinios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"