TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rytų Europai gresia senatvės krizė

2007 09 29 0:00
Ir senjorus vilioja naujovės.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kol Rytų Europos šalys kovoja su kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimu į Vakarus, ekonomistai perspėja: artėja daug rimtesnė krizė - gyventojų senėjimas.

Rytų Europą draskančios tendencijos - darbo jėgos trūkumas ir didėjančios pensininkų gretos - ne tik lėtina atskirų regiono valstybių ekonominės plėtros tempus, bet ir kelia grėsmę socialinės apsaugos sistemai. Trumpiau sakant, nebus kam dirbti - nebus kam mokėti mokesčius, nebus mokesčių - nebus ir lėšų pensijoms išmokėti.

Ekspertų prognozės

Pasaulio banko specialistas žmogiškųjų išteklių plėtros klausimais Arupas Banerji sako: "Rytų Europos valstybių gyventojai iki 2025 metų taps vieni seniausių pasaulyje. Kita problema - kvalifikuotų kadrų trūkumas ir nepalankios demografinės tendencijos."

Pasaulio banko pranešime rašoma, kad iki 2025 metų 20-25 proc. Rytų Europos regiono gyventojų sulauks 65 metų ir daugiau. Slovėnija taps "seniausia" pasaulio šalimi - jos piliečiams prognozuojamas 47 metų amžiaus vidurkis. Panašus likimas 2025 metais ištiks Čekiją, Lenkiją ir Slovakiją.

Čekijos Darbo ministerijos atstovo Stepano Cernouseko manymu, iki 2030 metų šalies darbo rinkai trūks 400 tūkst. darbuotojų. Vengrijai pranašaujamas 600 tūkst. darbinio amžiaus gyventojų stygius. Šias tendencijas S.Cernousekas pirmiausia sieja su gimstamumo krize.

Mažas užimtumas

Užimtumo lygis Rytų Europoje sudaro apie 50 procentų. Vakarų Europoje šis rodiklis didesnis - 60 proc., o JAV jis siekia 70 procentų. Žemą užimtumo lygį, anot ekonomistų, sąlygoja staigus gyventojų pasitraukimas iš žemės ūkio sektoriaus subyrėjus komunistinei sistemai.

Pasaulio banko duomenimis, esant žemam gyventojų užimtumui mažiau nei 40 proc. Rytų Europos gyventojų moka mokesčius pensijų fondams, todėl norint išspręsti gyventojų senėjimo problemą reikės didinti mokesčius. Kita vertus, vargu ar didesni mokesčiai išspręs kitas socialines problemas, tokias kaip kylančios vaistų kainos ar gimstamumo mažėjimas.

Atsižvelgdamas į kritišką profesinio parengimo būklę regione Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Rytų Europos valstybėms siūlo įgyvendinti daugiau kvalifikacijos tobulinimo ir persikvalifikavimo programų. Pavyzdžiui, Lenkijoje persikvalifikavimo kursus lanko 5 proc. suaugusiųjų, Bulgarijoje - vos 2 proc., o kai kuriose šalyse - nulis. Vakarų Europoje specialybę aktyviai keičia 11 proc. gyventojų.

Lazda su dviems galais

Rytų Europoje pastebimas įdomus reiškinys: vykstant darbo jėgos nutekėjimui į Vakarus, atskirose regiono valstybėse kyla atlyginimai. Varšuvos Socialinių ir ekonominių tyrimo centro ekspertas Mateuszas Walewskis pastebi: "Rytų Europa visada buvo patraukli užsienio investuotojams dėl mažų atlyginimų, tačiau dėl tos pačios priežasties jaunimas ėmė ieškotis geriau apmokamo darbo Vakarų Europoje. Šiuo metu kylantys atlyginimai gali paskatinti didesnį užimtumą ir imigrantų grįžimą į tėvynę, tačiau kol kas išvadas daryti per anksti."

Siekdamos užpildyti susidariusią spragą kai kurios Rytų ir Vidurio Europos valstybės, tokios kaip Lenkija, Čekija, Lietuva ėmė vilioti kvalifikuotus darbininkus iš Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano. Tačiau ekonomistai vėlgi abejoja, kad svetima darbo jėga padidins įplaukas į pensijų fondus ir sveikatos apsaugos sistemą.

Kai kurie specialistai siūlo vengti nereikalingo biurokratiškumo ir imtis ryžtingų socialinio sektoriaus reformų. A.Banerji pažymi: "Visos reformos įgyvendinamos. Trūksta tik politinės valios. Reikia pradėti veikti dabar, o ne vilkinti būsimų problemų sprendimą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"