TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rytų Europoje dygsta naujos sienos

2015 05 02 6:00
Tvora iškilo tarp Bulgarijos ir Turkijos - pabėgėliai čia nebepereina. Getty Images nuotrauka

Nerimas dėl Vladimiro Putino, islamistų ir imigrantų verčia statyti naujas sienas Europoje. Ukrainoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje randasi įtvirtinimų, apie kuriuos vos prieš kelerius metus niekas nė nemąstė.

"Didžioji Ukrainos siena" nė kiek neprimena pertvaros, kokia ji turėtų būti: nei akmenų, nei plytų, nei suplūktos žemės, ir labai maža tikimybė, kad kokios nors jos dalys išliks ir po 2 tūkst. metų. Tačiau Ukrainos prezidentas Petro Porošenka vadina ją prioritetu, jos tikslas - atsitverti nuo Rusijos.

Prieš porą metų ukrainiečiai nė nemanė, kad jiems reikės tokios sienos. Tačiau laikai dramatiškai pasikeitė. Apie sienos statybos projektą rimtai imta kalbėti prieš metus, kai pratrūko Rusijos remiamų separatistų karas su Kijevu.

Į šiaurę nuo Charkovo, netoli separatistinio Luhansko, kur dažni susišaudymai, jau atsirado spygliuotos vielos ruožų. Tačiau norint iš tiesų apsisaugoti nuo Rusijos, iš kurios Maskvai panorėjus be jokių kliūčių į Ukrainą plūsta kariuomenė, tankai ir kita ginkluotė, reikėtų kur kas patvaresnės, įtvirtinimais, stebėjimo bokštais ir ginkluota sargyba sutvirtintos bemaž 2 tūkst. km ilgio sienos. Jai pastatyti reikia trejų ketverių metų, tai kainuotų apie 500 mln. dolerių. Bankrutuojanti Ukrainos vyriausybė jų neturi ir tikisi, kad bent dalį sumos padengs Europos Sąjunga (ES). Jos derybininkai, ypač Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ne kartą pabrėžė, jog Ukrainos ir Rusijos siena negali būti kiaura. Tačiau kol kas Ukrainos valdžia kritikuojama, kad statoma siena - daugiau propaganda ir regimybė - rimtos apsaugos Ukrainos teritorijai nesuteikia.

Rusijos pasienietis Kaliningrado srityje tikrina Lenkijos sienos ženklą./Getty Images nuotrauka

Stebėjimo bokštai kyla Lenkijoje

Siena Ukrainoje nėra vienintelė Rytų Europoje dygstanti "geležinė uždanga". Šį mėnesį Lenkija paskelbė planus stiprinti savo šiaurinę sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi - netoli Gdansko netrukus bus pradėti statyti šeši nauji 50 metrų aukščio stebėjimo bokštai, turintys aprėpti 200 kilometrų ilgio sieną su Kaliningradu. Jų statyba Lenkijai atsieis 14 mln. zlotų, bet 75 proc. šios sumos padengs ES.

Dar visai neseniai kaliningradiečiai svajojo apie bevizį režimąs su ES kaimynėmis. Daugelis mėgo vykti į Gdanską atostogų arba savaitgaliui apsipirkti "Ikea" ar "Lidl" parduotuvėse, kai Lenkija palengvino sienos kirtimo procedūras kaliningradiečiams.

Tačiau dėl įvykių Ukrainoje visuomet įtempti Lenkijos ir Rusijos santykiai pablogėjo dar labiau. Kaliningrado sritis kelia vis didesnį nerimą, nes ji aktyviai militarizuojama. Kovą Kremlius paskelbė, kad Kaliningrade dislokuos raketinių kompleksų "Iskander".

Be to, iš visų pusių ES narių supamas Kaliningradas turi labai gerą susisiekimą su Rusija - per Lietuvą iš Maskvos į Kaliningradą važinėja traukiniai, iš kurių lengvai gali pabirti vadinamieji žalieji žmogeliukai. To baiminasi visos regiono šalys.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas apžiūrėjo prie Charkovo statomą sieną./Reuters/Scanpix nuotrauka

Į Bulgariją plūsta pabėgėliai

Tuo pačiu metu Europos pietuose taip pat auga nauja siena - spygliuotos vielos tvora Bulgarija mėgina atsitverti nuo Turkijos. Sofija baiminasi per Turkijos sieną į Bulgariją plūstančių pabėgėlių iš Artimųjų Rytų bei Afrikos ir nori sumažinti pavojų, kad drauge su jais į šalį įsibraus kovotojų iš Sirijos bei Irako.

Visa maždaug 160 kilometrų ilgio Bulgarijos pietinė siena su Turkija iki birželio bus aprūpinta modernia stebėjimo sistema, ją saugos naujos 1500 pasieniečių pajėgos. 3 metrų aukščio siena padaryta iš vielinio tinklo, sustiprinto susuktos spygliuotos vielos ritiniais. Su ja ir susiduria pabėgėliai, o dabar, manoma, dar daugiau jų keliaus jūra ir kartosis tragedijos kaip Italijos vandenyse.

Bulgarija sako neturinti kitos išeities. Šalis yra viena skurdžiausių ES ir vien dėl geografinės savo padėties nenori užsikrauti nepakeliamos pabėgėlių naštos. Sofija labiausiai priešinasi ES direktyvai, kad visi pabėgėliai, kol teisiškai sprendžiami jų reikalai, turi likti toje šalyje, į kurią pirmiausia pateko.

Nuo pilietinio karo pradžios Sirijoje į Bulgariją nelegaliai atkako 15 tūkst. pabėgėlių, dar mažiausiai 4 tūkst. jų oficialiai glaudžiasi pabėgėlių centruose, bet tikrieji skaičiai gali būti kur kas didesni. Jungtinės Tautos teigia, kad Bulgarijos nerimas dėl kovotojų nepagrįstas, nes sieną daugiausia kerta šeimos su mažais vaikais. Tie, kurie pakliūva į pabėgėlių centrus, dukart per dieną gauna maisto ir gyvena atnaujintuose pastatuose. Tai pavyko pasiekti Bulgarijai pradėjus gauti apčiuopiamą užsienio paramą pabėgėlių reikalams.

Siena jau duoda rezultatą: anksčiau Bulgarija sulaukdavo apie 100 pabėgėlių per dieną (daugiausia sirų, kurdų, irakiečių ir jazidų), o dabar jų sumažėjo iki 150 žmonių per savaitę. Tačiau Bulgarijos visuomenė labai priešiška imigrantams ir pritaria sienos statybai.

Taip sienos, kurių Europa manėsi atsikračiusi po šaltojo karo, grįžta - nesaugiais laikais fiziniai barjerai leidžia žmonėms jaustis saugesniems nuo išorės grėsmių.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"