TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rytų partnerystė - gyva ar žlugusi?

2014 04 25 6:00
V.Putinas, kurį protestuotojai Prahoje laiko Hitleriu, kaip rodo jų plakatas, aiškiai pasakė Europai: "Stop!" AFP/Scanpix nuotrauka

Rytų partnerystės programos penkerių metų sukaktį gadina Rusija - ji atsisako leisti Europai didinti savo įtaką buvusioje sovietinėje erdvėje. Bet šalys ir pačios per silpnos arba nepasirengusios suartėti su Europa.

Praėjus penkeriems metams, kai buvo sukurtas Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės planas, buvusių Sovietų Sąjungos respublikų ir ES valstybių prezidentai susitinka Prahoje, kad išgelbėtų jų ryšius turintį sustiprinti projektą.

Rytų partnerystės projektas, patvirtintas Čekijos sostinėje 2009 metais, turėjo skatinti demokratinius pokyčius šešiose pokomunistinėse šalyse, didinti jų politinį stabilumą ir paversti teritoriją už rytinių ES sienų tvirtos bei klestinčios demokratijos regionu. Mainais ES žadėjo sudaryti laisvosios prekybos sutartis su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, nustatyti švelnesnį vizų režimą ir suteikti kitokių paskatų. Tačiau šios į rytus atgręžtos ES iniciatyvos gyvybingumas sukėlė abejonių, kai Rusija praeitą mėnesį aneksavo dalį Ukrainos teritorijos ir perspėjo nesutiksianti su jokiomis Vakarų pastangomis didinti įtaką strategiškai svarbiame regione.

Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos ir Moldovos prezidentai, taip pat Ukrainos užsienio reikalų ministras planuoja susitikti su Čekijos, Austrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos lyderiais. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka į renginį nepakviestas.

Projektas, kuriam pradžią davė Lenkija ir Švedija, turi integruoti partnerius į ES ekonomiką, palengvinti vizų išdavimo procedūras, tuo pat metu stiprinant kovos su neteisėta migracija priemones, padidinti valstybių energetinį saugumą. Tačiau dabar, praėjus penkeriems metams, šio projekto ateitis atrodo neaišku, o jo uždavinius būtina iš esmės peržiūrėti. Ukrainos krizė parodė, kad Rusija nepasirengusi ekonomiškai bendradarbiauti su ES Rytų partnerystės regione. Bendrijos projektus Maskva vertina kaip konkurenciją ir priešinasi jiems visomis priemonėmis.

Kai kurios buvusios sovietinės respublikos šią partnerystę vertina kaip kelią, vedantį į ES, tačiau 28 šalių Bendrija nelinkusi tuoj pat priimti naujų narių, ypač dėl to, kad gali padidėti imigracija. Šiaip ar taip, Gruzija ir Moldova praėjusių metų pabaigoje parafavo asociacijos sutartis su ES per Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimą Vilniuje ir žengė pirmą žingsnį narystės Bendrijoje link. Armėnija tokios sutarties atsisakė, o Ukraina apstulbino ES, nes paskutinę minutę nusprendė nepasirašyti asociacijos sutarties.

"Vis girdime ES šalyse sakant, kad Rytų partnerystė buvo klaida, nes ji "išprovokavo" Rusiją veikti agresyviai, - sakė Slawomiras Debskis, Varšuvoje įsikūrusio Lenkijos ir Rusijos dialogo bei supratimo centro direktorius. - Tie, kurie skelbia tokias pažiūras, nesuvokia, kad Rusija kovoja ne su vienokia ar kitokia ES politika, bet apskritai yra prieš demokratinę sistemą, atsispindinčią visoje ES veikloje."

Kai kurie mano, jog Rytų partnerystės programa jau žlugusi, virtusi griuvėsiais. Realios ES pagalbos stygius ir korupcija buvusiose sovietinėse respublikose - tai vienos pagrindinių priežasčių, lėmusių šios programos nesėkmę. Tačiau svarbiausias veiksnys - Rusijos pastangos nuo 2012 metų neleisti ES įtakai regione stiprėti.

Ukraina žada toliau eiti proeuropietišku keliu, kuris mažiau populiarus kitose šalyse partnerėse. Baltarusija patiria ES sankcijas, o Azerbaidžanas nerodo noro integruotis į ES, nors palaiko draugiškus santykius.

Ekspertai sutinka, kad šis projektas turėtų būti pertvarkytas, tačiau jo pavidalas lieka neaiškus.

"Rytų partnerystė visiškai pakrikusi. Projekto kalendorius ir uždavinių sąrašas iš esmės išmesti per langą, - sakė Briuselyje įsikūrusio Carnegie centro Europoje direktorius Janas Techau. - Nebegalima vykdyti vienos politikos, kuri tiktų visiems."

AFP, AP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"