TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rytų partnerystės paradoksai: žūstantiems už Europą narystės joje vis dar nesiūloma

2015 06 13 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Gegužės 21-22 dienomis, Latvijai pirmininkaujant Europos Vadovų Tarybai, Rygoje vyko Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriam baigiantis priimta deklaracija, apibrėžianti ES ir rytinių kaimynių santykius artimiausiais metais. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad susitikimas – žingsnis į priekį, tačiau  Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas argumentuoja, kad į priekį nejudama, liekama sustingimo būsenoje. 

„Dabar kyla klausimas, kur link politika juda. Susidaro įspūdis, kad vokiečiai užspaudė stabdžius apmąstymų laikotarpiui, kol iki galo neišsisprendė Ukrainos galvosūkis. Rytų partnerystė yra sustingimo stadijoj“, – komentuoja politologas. Vis dar neaišku, ar Gruzija, Moldova ir Ukraina gali tikėtis visavertės narystės ES, iš tiesų įgyvendinusios asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių nuostatas. "Jei nėra atsakymo, nėra ir strategijos", - sako jis.

Pašnekovas labiausiai baiminasi Rusijos požiūrio, kad savo agresija Ukrainoje ji sugebėjusi blokuoti ES politiką Rytuose: „Reikia išvengti tokio suvokimo, neleisti ištransliuoti žinios, kad neva ji įgijo neformalią veto teisę dėl ES plėtros į Rytus. Tai esminis dalykas“. L. Kasčiūno požiūriu, Vokietijos bandymas iš naujo įtraukti Rusiją – kalbėti apie tai, kad ES su Eurazijos ekonomine sąjunga derasi dėl ekonominės erdvės nuo Lisabonos iki Vladivastoko – reiškia Rytų partnerystės politikos naikinimą. „Čia turi būti aiški raudona linija ir lietuviai, lenkai tai supranta“, – priduria jis.

Vokiškos Europos link

RESC vadovas mato du būdus, kaip neleisti Rusijai jaustis nugalėtojai dėl prilėtintos Rytų partnerystės politikos – ginamąjį ir skatinamąjį. Pirmasis reiškia trečiosios šalies įsikišimo formatų apribojimą, antrasis – narystės perspektyvų suteikimą kaimynėms Rytuose. „Bent jau teorinis jų įvardijimas būtų geriausias signalas, kad jokia trečia šalis negali kištis“, – pažymi L. Kasčiūnas.

Kaip pasiekimus, kuriuos Rygoje pavyko išplėšti Lietuvai bei Lenkijai, L. Kasčiūnas įvardija šiuos deklaracijoje įtvirtintus žodžius: „Viršūnių susitikimo dalyviai pripažįsta suinteresuotų partnerių europines aspiracijas ir europinį pasirinkimą“. Anot jo, formuluotės dokumentuose itin svarbios, nes debatuose dažnai atsižvelgiama į tai, kas buvo anksčiau parašyta: „Žodynas ES labai svarbus – kaip apibūdini, formuluoji, po to atsispiri nuo to, gilini“.

Dr. L. Kasčiūnas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kitas dalykas – apribota trečiosios šalies konsultacinio mechanizmo įtaka, nors buvo bandoma jį išplėsti Moldovos santykiams su ES. „Vokiečiai svarstė taip padaryti, tačiau mes sugebėjome apsaugoti nuo šito. Dabar akcentuojama, kad bendradarbiavimas su Rytų kaimynėmis – dvišalis“.

L. Kasčiūno nuomone, ES vadovų susitikimas Latvijos sostinėje iliustruoja ir tai, kad judame link vokiškos Europos: „Berlynas yra numeris vienas. Anksčiau matėme jį tandeme su Paryžiumi, tačiau Prancūzija su Francois Hollande'u priešaky nusilpo, o Vokietijos struktūrinė galia išaugo per krizę, ji persiliejo ir į Rytų politiką“. Nors vokiečiai pastarąją stabdo, politologas pažymi, kad sankcijų Rusijai prasme matėme beprecedentį atvejį. Pasak jo, jei ne Angela Merkel, neturėtume trečiojo, paties griežčiausio, sankcijų paketo.

Europą saugo ukrainiečių nacionalizmas

Kalbant apie Ukrainos ryšius su ES, laisvosios prekybos sutartis kol kas veikia tik su Gruzija ir Moldova, tačiau viršūnių susitikimo Rygoje deklaracijoje numatoma, kad nuo kitų kalendorinių metų pradžios ji įsigalioja ir su Ukraina. Be to, judama link bevizio režimo.

Jei ne Rytų partnerystė, nebūtų ir Maidano, įsitikinęs politologas. Tačiau priduria, kad nors ukrainiečiai žuvo už Europą, kelias į ją vis dar nepasiūlytas: „Čia yra geopolitinio žaidimo tragizmas. Kas XXI amžiuje yra žuvę už Europą? Niekas, tik ukrainiečiai. Jų nacionalizmas nuo stepių vilkolakio šiandien saugo visą Europos saugumo sistemą. Ir vis tik jie neturi narystės ES.“

Reuters/ Scanpix.lt nuotrauka

„Ukrainoje dabar labai svarbūs tapatybės procesai. Jie jau atsiskyrė nuo rusiško pasaulio. Ieško tautiškumo formulės – dabar gali būti rusakalbis ukrainietis ir šaukti „Šlovė Ukrainai, didvyriams šlovė“. Prieš penkerius metus toks šūkis buvo įmanomas tik Vakarų Ukrainoje. Svarbu į tapatybės formavimosi procesą įtraukti rusakalbius regionus, tokius kaip Odesa, Charkovas, tam reikia skirti didžiulį dėmesį. V. Putinas sukūrė galimybių langą tapatybinei petvarkai, bet reikia tą padaryti, – kalba L. Kasčiūnas, jis pažymi, kad kai kuriems dalykams ES negali padaryti įtakos, reformos turi kilti iš vidaus. – Jiems reikia atskirti verslą nuo politikos. Deja, reformos stoja, kai tik „užkabinamas“ stambesnis verslas. Vis dar tos pačios žaidimo taisyklės. Išoriškai dėl to sunku paspausti, jas keisti gali tik visuomenė“.

Politologas priduria, kad per Rytų kaimynystės politikos dešimtmetį būta nusivylimų, daugiausia dėl politikų, į kuriuos dėta daug vilčių, klaidų – Viktoro Juščenkos, Michailo Saakašvilio. „Dažnai žiūrėdavome į lyderius, į juos investuodavome. Vis tik norint pakeisti valstybes, visuomenes, lyderių neužtenka. Privalome veikti per visuomenines struktūras. Trajektoriją mums nubrėžė Maidanas: pirmiausia į gatves išėjo žmonės, o politikai paskui juos atbėgo. Čia kitaip nei Oranžinės revoliucijos metu, kai opozicijos lyderiai atsivedė žmones. Maidano trajektoriją reikia tęsti. Ukraina turi pasikeisti taip, kad nebegalėtų atsirasti janukovičių su korupcinėmis schemomis“, – aiškina jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"