TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rytų Ukraina slysta Kijevui iš rankų

2014 04 15 11:50
AFP/Scanpix nuotrauka

Situacija Ukrainos rytuose panašėja į sulėtintą Krymo įvykių versiją. Kijevo valdžia stengiasi neaštrinti padėties, tačiau sulaukia vakarinių ukrainiečių kritikos. Vakarų valstybės savo ruožtu rengia įvairius susitikimus, bet griežto atsako Rusijai kol kas taip pat nepateikia. Tokią poziciją Kremlius vertina kaip žalią šviesoforo signalą.

Naktį į antradienį Ukrainos pajėgos išlaisvino pietrytinėje Donecko srityje esančio Kramatorsko miesto milicijos skyrių iš anksčiau jį užėmusių ginkluotų prorusiškų separatistų. Tačiau daugybę regiono gyvenviečių tebėra apgulusios prorusiškos jėgos.

Nors pavienės Kijevo valdžios pajėgų operacijos sėkmingos, padėtis Donecko regione itin niūri. Donecko srities gubernatorius Serhijus Taruta jau penktą dieną saugumo sumetimais nesirodo viešumoje. Oficialūs valdžios atstovai priversti dirbti namie arba laikinuose biuruose, kurių buvimo vietos dėl suprantamų priežasčių niekam negali atskleisti.

Prorusiški protestuotojai ir puikiai ginkluoti jų talkininkai, itin primenantys Kryme veikusius žaliuosius žmogeliukus, toliau kelia chaosą tiek pačiame Donecke, tiek mažesniuose srities miestuose. Juos palaikantys vietos gyventojai teigia, kad jau kurį laiką jaučiasi nutolę nuo sostinės, nes Kijevo valdžia visiškai nesprendžia regioną kamuojančių nedarbo, korupcijos, kitų ekonominių ir socialinių problemų. Rytinėje šalies dalyje gyvenantys ukrainiečiai jaučiasi kaip pamestinukai, todėl lengvai pasiduoda Kremliaus įtakai ir noriai palaiko separatistines akcijas.

Pasiduoti neketina

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas nenori sutikti su faktu, kad valstybė pamažu byra. Kijevo valdžia oficialiai paskelbė tebekontroliuojanti Rytų Ukrainos teritorijas, tačiau pripažino - nuo krizės pradžios regionų valdžios sistema Ukrainoje išsibalansavo. „Nesitikėjome, kad visa centrinės ir regionų valdžios sistema taip greitai suirs“, – Ukrainos žiniasklaidai sakė O.Turčynovas.

Keli šimtai Kijevo valdžios neveiksnumu Rytų Ukrainoje pasipiktinusių protestuotojų naktį į antradienį degino padangas prie parlamento rūmų ir reikalavo vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo atsistatydinimo. Ukrainos vidaus reikalų ministerija anksčiau paskelbė, kad kuriami nauji specialieji daliniai viešajai tvarkai palaikyti. Tačiau iki antradienio vakaro valdžia nesiėmė aktyvių veiksmų žadėtos antiteroristinės operacijos prieš prorusiškus sukilėlius rytuose metu.

Akivaizdu, kad šalies vadovybė nenori atviro konflikto, nes jis galbūt tik įrodytų Kijevo bejėgiškumą prieš puikiai apskaičiuotas ir Rusijos palaimintas manipuliacijas. Dėl to Ukrainos valdžia vis dar tikisi sulaukti didesnio palaikymo iš Vakarų.

Išplės juodąjį sąrašą

Pirmadienį ir antradienį Liuksemburge susitikę ES užsienio reikalų ministrai ir gynybos politikos vadovai aptarė padėtį Ukrainoje. Užsienio reikalų ministrai sutarė išplėsti asmenų, kuriems dėl krizės kurstymo Ukrainoje buvo paskelbtos sankcijos, sąrašą. Bendrijos atstovai nepateikė tikslios informacijos, ką dar ketinama įtraukti į juodąjį sąrašą. Iki šiol į jį buvo patekę 33 Rusijos ir Ukrainos pareigūnai bei verslo magnatai, Rusijos prezidento V.Putino aplinkos žmonės.

Susirinkę ministrai tik užsiminė apie griežčiausias sankcijas Rusijai – ekonominius apribojimus. Valstybių narių diplomatijos vadovai jas įvardijo kaip galimą atsaką, jei Kremlius „ir toliau nesiims priemonių krizei deeskaluoti”. Liuksemburgo ir Olandijos užsienio reikalų ministrai teigė, jog dar anksti kalbėti apie griežtesnes sankcijas. Anot politikų, reikia palaukti tolesnių Rusijos veiksmų ir tada iš naujo vertinti situaciją.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabius užsiminė, kad kitą savaitę tikriausiai bus rengiamas dar vienas tokio pobūdžio susitikimas. Jo žodžiais, jei Rusija per šią savaitę vėl neparodys tinkamos reakcijos, Europai reikės iš naujo „spustelėti” Maskvą.

Ketvirtadienį Ženevoje numatytos dar vienos derybos krizei Ukrainoje spręsti. Jose dalyvaus Ukrainos, Rusijos ir susitikimui vadovaujančių JAV bei Europos Sąjungos atstovai. Tačiau vargu ar kas tiki, kad tokios derybos, kokios vyko iki šiol, ir panašūs „spustelėjimai” iš tikrųjų įtikins Kremlių atsisakyti savo kėslų Ukrainoje.

Išsikasė duobę

Kremliaus politikai atvirai džiūgauja, kad Ukrainos vadovybė nesugeba stabilizuoti padėties šalies rytuose. Vakar Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, esą Kijevo valdžia įkrito į duobę, kurią pati išsikasė. Jo teigimu, neteisėtas valdžios perėmimas Kijeve įkvėpė panašiai elgtis ir rytinių šalies regionų gyventojus. Žinoma, premjeras pamiršo paminėti, jog protestuotojai Ukrainos rytuose nusiteikę suskaldyti valstybę, taip pat tai, kad jiems padeda kariai iš nenustatytos kilmės dalinių.

Rusijai to ir reikia. Ne agresyvios karinės intervencijos, o chaoso ir neramumų, bylojančių apie provakarietiškos Kijevo valdžios silpnumą. Atrodo, taip "tampydama gumą" Rusija pasieks ko norėjusi. Ypač jei Vakarai nuspręs neišjungti Kremliui visa leidžiančio žalio šviesoforo signalo.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"