TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rytų Ukrainoje tebesilieja kraujas

2015 08 21 6:00
Netoli Mariupolio esančio kaimelio gyventoja apžiūri per naujausią smurto protrūkį apgriautą būstą. AFP/Scanpix nuotrauka

Rytų Ukrainoje pastaruoju metu vėl suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai pranešė, kad padažnėjo Minske pasirašytų paliaubų pažeidimų. Daugelis sunerimo dėl galimo didelio masto prorusiškų separatistų puolimo, tačiau karo ekspertai įsitikinę, kad Maskva šio žingsnio kol kas nežengs.

Vakarų palaikomas Kijevas ir separatistai šios savaitės pradžioje pranešė, kad per parą žuvo mažiausiai 10 karių ir civilių gyventojų. Didžiausią per daugiau nei mėnesį kilusį smurto protrūkį pasmerkė tarptautinė bendruomenė. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išpuolius susiejo su galimu Kijevo valdžios pasirengimu susigrąžinti prarastas teritorijas.

Pirmadienio susirėmimai vyko po kelias dienas nesiliovusių susišaudymų raketomis ir sunkiosios artilerijos sviediniais. ESBO stebėtojų misijos vadovas pažymėjo, kad pastaruoju metu vyksta vis daugiau ir rimtesnių atakų. Be to, šalies rytuose labai pablogėjo humanitarinė padėtis. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, pirmadienį vyksta į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Nori sukompromituoti

Karinių ir politinių tyrimų centro Kijeve analitikas Dmitrijus Tymčiukas nemano, kad greitu laiku Rytų Ukrainoje galėtų prasiveržti didelio masto karinės atakos. Jų metu Rusijos kariai paprastai įžengdavo į Ukrainą, atlikdavo savo misiją ir pasitraukdavo į Rusiją. Tačiau dabar stebėtojai nepraneša apie kokį nors Rusijos karių aktyvesnį judėjimą į Ukrainą.

Rusijos ekonomika šiuo metu patiria didelių sunkumų, todėl ekspertai svarsto, kad šie neramumai galbūt yra mėginimas nukreipti nepatenkintų rusų dėmesį į didįjį karą prieš fašistus. Karas Donbase Rusijoje dažnai nušviečiamas kaip kova su ukrainiečių fašizmu, keliančiu pavojų Rusijai ir Ukrainai.

Žvelgiant iš karinės perspektyvos, šie maži mūšiai yra provokacija arba bandymas nustatyti, kaip greitai reaguoja Ukrainos kariai. Priešiškos jėgos esą provokuoja Kijevą pradėti puolimą, kuris būtų nepriimtinas tarptautinei bendruomenei. Kai kurie apžvalgininkai įsitikinę, jog Rusija siekia sukompromituoti Ukrainą prieš Vakarus, kad šie jos neberemtų.

Išpuoliai prieš stebėtojus

ESBO stebėtojai Rytų Ukrainoje per naujausią smurto protrūkį sulaukė precedento neturinčių priešiškų veiksmų. Pavyzdžiui, šią savaitę tarptautiniai stebėtojai buvo apšaudyti. Tokių incidentų pasitaiko abiejose vadinamosios kontaktinės linijos (fronto) pusėse, tačiau daugiausia – separatistų pusėje.

Pasak Turkijos diplomato Ertugrulo Apakano, kuris vadovauja daugiau nei 400 stebėtojų misijai, išpuolių kulminacija galima laikyti rugpjūčio 8-osios naktį. Tąkart separatistų kontroliuojamame Donecke buvo padegti keturi ESBO automobiliai. Kaip manoma, tai galėjo būti išpuolis prieš tarptautinę misiją siekiant sužlugdyti jos operacijas.

ESBO stebėtojų misijos vadovo pavaduotojas kaltino separatistus, kad šie sistemingai neprileidžia stebėtojų prie didelių Rusijos ir Ukrainos sienos ruožų. Šių valstybių bendra siena yra 1974 km ilgio. Nuo konflikto pradžios Ukraina nebekontroliuoja apie 410 km savo sienos rytiniame pakraštyje. Kijevas kaltina Rusiją, kad ši siunčia ginklus ir karius per sieną į separatistų kontroliuojamas teritorijas bei kursto ten priešiškumą.

Stebėtojų misijos atstovas minėjo, kad susirėmimai vyksta ne tik Donecke, yra ir naujų židinių, tarp jų yra kelios vietos išilgai fronto linijos iki Mariupolio.

Ukraina stiprina gynybą

Šią savaitę Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad šalies rytuose jau beveik užbaigtos trys linijos gynybinių įrenginių – iš viso 268 vienetai. Jų statybai valstybė skyrė daugiau kaip 850 mln. grivinų (beveik 34,9 mln. eurų).

600 km įrenginių buvo pastatyta per palyginti trumpą laiką. Gynybos ministro patarėjas pažymėjo, kad nė viena šalis po Antrojo pasaulinio karo nepastatė tokių grandiozinių gynybinių objektų per mažiau kaip pusę metų. Be to, visa tai įgyvendinta sudėtingomis sąlygomis. Apie 40 mln. gyventojų turinčios šalies ekonomika praėjusiais metais susitraukė beveik 7 proc., o šiemet prognozuojama dar didesnė recesija.

Statyboje dalyvavo 20 sričių ir 5 tūkst. statybininkų. Statė daugiausia vietiniai žmonės. Jie per dieną uždirbdavo nuo 250 iki 300 grivinų (nuo 10,2 iki 12,3 euro). Centrinės inžinerinio aprūpinimo valdybos atstovas nurodė, kad per bandymus šie įtvirtinimai atlaikė visų rūšių šaunamųjų ginklų, granatsvaidžių, minosvaidžių ir sunkiosios artilerijos ugnį. Jo teigimu, per mūšius prie Marjinkos, kur buvo pastatyti gynybiniai įrenginiai, priešas patyrė didelių nuostolių ir nesugebėjo prasiveržti pro įtvirtinimus.

Gynybos ministerija dar paaiškino, kad pirmąją gynybinių įrenginių liniją kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o antrąją ir trečiąją – Nacionalinė gvardija. Birželį Ukrainos televizijos kanalai rodė siužetą, kaip Mariupolyje lankydamasis prezidentas P. Porošenka apžiūrėjo statomus gynybinius įrenginius: vaikščiojo po apkasus, užėjo į blindažus.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"