TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rytų Vokietija - tapatybė, kuri baigia išnykti

2013 11 11 6:00
Vokiečiai nebesuka galvos dėl to, kad abu aukščiausi šalies vadovai - prezidentas J.Gauckas ir kanclerė A.Merkel - yra kilę iš Rytų Vokietijos. AFP/Scanpix nuotrauka

Suvienijus Vokietiją rytinės dalies gyventojai dar ilgai laikė save "rytų vokiečiais". Tačiau dabar, praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, kai griuvo Berlyno siena, ši tapatybė sparčiai nyksta. Rytų Vokietijos beveik nebeliko.

Kai Vokietijos parlamento narys Wolfgangas Thierse, užaugęs Rytų Vokietijoje, pirmą kartą kalbėjo Bundestage, jis prašė kolegų kantrybės: "Mums reikia laiko ir paramos, kad taptume nepriklausomi ir asmeniškai atsakingi, kad atsikratytume totalios kontrolės paralyžiaus."

Šiais laikais prašyti parlamente tokios kantrybės būtų keista. Visi objektyvai nukryptų į kanclerę Angelą Merkel, kuri kilo iš rytinės Brandenburgo žemės ir kopdama į aukščiausią valdžios viršūnę nurungė daugybę varžovų iš Vakarų Vokietijos. Apžvalgininkai tuojau durtų pirštu ir į Vokietijos prezidentą Joachimą Gaucką, kilusį iš rytinio Meklenburgo regiono ir padedantį vokiečiams pamiršti du nesėkmingus pirmtakus, - abu buvo iš Vakarų.

Nebeliko tų "mes", kuriuos reikia užjausti ir suprasti, kaip sakė W.Thierse, o demografinę grupę "rytų vokiečiai", regis, atėjo metas palaidoti. Solidarumo paktas, pagal kurį pinigai plaukė į Rytus brangiems plėtros projektams, eina į pabaigą. Diskutuojama tik dėl vadinamojo solidarumo mokesčio - ar jau metas jį panaikinti, ar naudoti tuos pinigus ateities plėtros programoms visoje Vokietijoje.

Ribos išdilo

Kai buvo panaikinta Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR) ir Vokietija susivienijo, vokiečiai buvo priversti susimąstyti, kokį poveikį buvusi komunistinė valstybė padarė šaliai. Kai kada atrodė, kad Rytų Vokietijos tapatybė išnykus šiai valstybei jaučiama stipriau nei tuomet, kai ji dar egzistavo. Daugelis Rytų Vokietijos gyventojų veržėsi į didelius ir plačius Vakarus, tačiau drauge bijojo prarasti tą siaurą ir kontroliuojamą pasaulį, kuriame buvo išmokę gyventi. Tarp jų ėmė rastis tam tikras bendrumo jausmas ginant Rytų Vokietijos laimėjimus, nors toks požiūris politiniame diskurse buvo apibūdinamas kaip noras ginti sistemą. Rytų Vokietija nebebuvo laikoma VDR, tačiau ji dar nebuvo ir Federacinė Respublika. Rytų vokiečio tapatybė reiškė autonomiją, bet be separatizmo prieskonio. Ši pereinamojo laikotarpio tapatybė vakarinėje šalies dalyje turėjo gana neigiamą atspalvį ir buvo siejama su tokiais reiškiniais kaip ksenofobija, stiprios rankos ilgesys. Vakarų vokiečiai baiminosi rytietiško užkrato visoje valstybėje.

Šiandien niekam nekyla klausimo, kad iššūkiai, su kuriais susiduria Vokietija, tik retais atvejais arba niekada nebūna susiję su etiketėmis "Rytai" ir "Vakarai". Saksonija, kalbant apie fiskalinę politiką, kur kas artimesnė Bavarijai nei šiaurinei Meklenburgo ir Vakarų Pomeranijos žemei, o pramoniniam Rūro regionui šiandien solidarumo pakto reikia ne mažiau, nei Rytų Vokietijai reikėjo 1990 metais. Rytinių žemių konferencija - politinė asamblėja, egzistuojanti nuo susivienijimo, - tapo nebereikalinga. Kai rytinių Vokietijos žemių vadovai susirinko šiemet balandį, viena svarbiausių temų buvo Reformacijos 500 metų jubiliejus, kuris bus švenčiamas 2017 metais. Oficialiai pabrėžiama, kad tai "tarptautinės reikšmės įvykis". Rytinių žemių vadovai nebesijaučia kaip žmonės, privalantys reikalauti milijardinės pagalbos vien savo žemėms, kurios yra suvienytos Vokietijos dalis jau daugiau kaip 22 metus.

Netrukus gali būti uždaryta didžiulė agentūra, turinti savo pavadinime akronimą VDR ir sauganti slaptus saugumo tarnybos dokumentus. Baigti tikrinimai, ar valstybės pareigūnai palaikė ryšius su Rytų Vokietijos saugumo tarnyba "Stasi". Visos šios bylos iškeliaus į federalinį archyvą.

Kiti žodžiai ir kriterijai

Per ankstesnes rinkimų kampanijas kandidatai vis žadėdavo Rytams papildomų dovanų. Buvęs kancleris Gerhardas Schroederis kadaise sakė: "Plėtoti rytinę dalį yra prioritetas." Kai 2002 metais rytines žemes apsėmė potvynis, jis pelnė nukentėjusiųjų simpatijas ir laimėjo rinkimus. Tačiau šiemet potvynis nusiaubė miestus tiek Rytų, tiek Vakarų Vokietijoje, ir jie visi prašė federalinės pagalbos. Per rinkimų kampaniją A.Merkel centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) norėjo pasiekti "stabilią ir pažangią ekonominę raidą naujose žemėse", t. y. Rytų Vokietijos žemėse. Tuo metu centro kairiųjų Socialdemokratų partijos kandidatas į kanclerius Peeras Steinbruckas jas taip ir vadino, be to, mėgino sieti A.Merkel praeitį su politika, kurią ji vykdo Europoje. Akivaizdu, kad jis šaudė pro šalį, ypač turint galvoje, kokią aistrą Europai puoselėja prezidentas J.Gauckas, taip pat Rytų Vokietijos "produktas". Vokietijos vakaruose prezidentas populiaresnis nei Rytuose. Telieka stebėtis, kaip P.Steinbruckas, ilgai gyvenęs Vakaruose, taip menkai suvokia viešuosius ryšius.

Baigiamos spręsti senosios Rytų Vokietijos problemos, tokios kaip pensijos. Jos beveik susilygino su pensijomis Vakarų Vokietijoje. Minimalios algos suvienodinimas visoje šalyje baigs šalinti kai kuriuos absurdiškus Rytų ir Vakarų skirtumus. Rytų Vokietija beveik nieko nebereiškia mokiniams ir studentams. Jauni žmonės, paklausti, iš kur jie, paprastai pamini miestą, regioną ar žemę.

Berlyno siena tebestovi

Ir vis dėlto tiems, kurie abejoja, ar praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Berlyno sienos griūties dvi Vokietijos jau tapo viena, pakanka patyrinėti, kaip vokiečiai balsavo per rinkimus. Vaizdas Berlyne pribloškia: linija, kuria ėjo Berlyno siena, ir dabar dalija miestą pagal rinkėjų pasiskirstymą. Rytiniai berlyniečiai balsavo už "Die Linke", iš senosios komunistų partijos išsirutuliojusią kairiąją partiją. Vakarinės miesto dalies gyventojai rinkosi socialdemokratus ir krikščionis demokratus - abi partijos atsiradusios Vakarų Vokietijoje.

Dar įdomiau patyrinėti visos Vokietijos žemėlapį. Jis rodo, kad daug rytų vokiečių balsavo už A.Merkel, galbūt iš lojalumo. Socialdemokratai triumfavo kai kuriuose senuose pramoniniuose vakarinių regionų miestuose: Diuseldorfe, Dortmunde, Esene, Hamburge, Brėmene.

Kad Vokietija tebėra padalyta į Rytus ir Vakarus, byloja kai kurie kiti skaičiai, nors tie skirtumai iš tiesų ne itin dideli. Nedarbas buvusioje Rytų Vokietijoje svyruoja tarp 6-8 proc., vakarinėje šalies dalyje jis tėra 4 proc., pietuose - dar mažesnis. Buvusioje Rytų Vokietijoje vidutinės namų ūkio metinės pajamos nesiekia 20 tūkst. eurų, Pietų Vokietijoje (Štutgartas, Miunchenas) - viršija 26 tūkst. eurų.

Taigi, nors Rytų Vokietijos samprata tampa atgyvena, gyvenimo standartų harmonizavimas, įrašytas į Vokietijos Konstituciją, išlieka siektinas tikslas. Tačiau tai, kaip jo bus siekiama, nebematuojama Rytų ir Vakarų kriterijumi.

spiegel.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"