TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ryžkimės didesnei integracijai

2011 12 05 6:00

Europa susidūrė su sunkiausiu išbandymu. Iki šiol nepavyko atgauti finansinių rinkų pasitikėjimo, nors dėta nepaprastai daug pastangų. Dar blogiau tai, kad daugelyje šalių susvyravo piliečių pasitikėjimas bendros Europos projektu.

Skolų krizė įsuko Europą į sūkurį, kuris jau kelia grėsmę ne tik finansams, bet ir visai ekonomikai, net pačiai Europos projekto ateičiai. Krizė žaibišku greičiu iškėlė aikštėn silpnąsias ekonominės ir pinigų sąjungos vietas - ilgametį nestabdomą kai kurių valstybių skolinimąsi, stiprėjančius nacionalinių ekonomikų konkurencingumo skirtumus ir dideles spragas sutartyse. Šias problemas ilgai bandyta užtušuoti, bet dabar matome, jog toliau taip elgtis nevalia. Nors ir skausmingai, jau suvokėme, kad sutelkta valiutos ir pinigų politika negali gerai funkcionuoti be griežtai ją koordinuojančios ekonominės ir fiskalinės politikos.

Įsivaizduokime, kas būtų, jei euro zona pasiduotų erozijai ar net visai iširtų. Tada pavojuje atsidurtų visas Europos projektas ir kartu svajonė, kurią mūsų tautos puoselėjo dešimtmečius. Taip pat mūsų nepakartojamas taikos ir gerovės užtikrinimo modelis bei šansas akcentuoti Europos vertybes ir interesus pasaulyje, kuriame Vakarai jau nedarys esminės įtakos.

Šiuo metu svarbiausia Europos politikos užduotis - įveikti skolų krizę. Susidorosime su ja, jei visame žemyne įtvirtinsime stabilumo kultūrą. Kad tai įmanoma, rodo Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Jos meistriškai per trumpą laiką ir labai stengdamosi nuveikė tai, ką dar turės padaryti kai kurios senesnės Europos Sąjungos (ES) narės. Toms šalims pavyko konsoliduoti savo biudžetus, atlikti struktūrines reformas, sukurti naujas valdymo struktūras ir nusausinti dirvą, kad nevešėtų korupcija. Estija, Slovėnija ir Slovakija net įstengė per rekordiškai trumpą laiką prisidėti prie euro zonos. Kitos valstybės sėkmingai artėja šio tikslo link.

Nors teko nueiti sunkų kelią, daugelio naujųjų narių mintys apie Europą yra gaivesnės ir gyvesnės negu senųjų. Jau seniai praėjo tie laikai, kai Vidurio ir Rytų Europos valstybės tik vijosi Vakarus. Šiandien jos praturtina ES savo nepalaužiama europietiškos idėjos jėga ir vertingais integracijos impulsais, o dvi šalys net pirmininkauja dviem tarptautinėms institucijoms: Lietuva - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Lenkija - ES. Antradienį ir trečiadienį Lietuva priims ESBO šalių užsienio reikalų ministrus, o tai - labai svarus indėlis į saugumą ir bendradarbiavimą, nusidriekiantį gerokai toliau už ES išorinių sienų. Pirmininkaudama ES Lenkija aiškiai pabrėžė, kad jai reikia daugiau Europos, ir sugebėjo pasiųsti stiprų impulsą bei įgyti didelį pripažinimą. Tokio įkvėpimo Europai šiandien reikia labiau negu kada nors anksčiau, nes jau neliko laiko ieškoti išeities iš krizės. Dabar viskas priklauso nuo trijų dalykų.

Pirma, krizė turi būti nedelsiant įveikta su didesniu įkarščiu išskleidžiant gelbėjimo skėtį. Būtina greitai įgyvendinti priimtus nutarimus dėl privataus sektoriaus įtraukimo ir bankų rekapitalizacijos. Taip pat kuo skubiau reikia įgyvendinti nacionalines taupymo ir reformų programas, kad jos įsilietų į įtikimai tvarią skolų įsipareigojimų mažinimo politiką.

Antra, konkurencingumas atveria duris didesniam augimui. Todėl turime plėtoti vidaus rinką orientuodami ją į tokias ateityje perspektyvias sritis kaip energetika, informacinės technologijos ir verslui palankios aplinkos kūrimas. Būsimame ES biudžete daugiau dėmesio reikia skirti investicijoms į švietimą, tyrimus ir naujoves, o iš struktūrinių fondų būtina labiau remti konkurencingumo skatinimą.

Trečia, jau dabar turime mąstyti apie ateitį ir išplėsti pinigų sąjungą iki stabilumo sąjungos. Taisyklių griežtinimas ir skolų stabdymas buvo būtinas, tačiau to jau nepakanka. Tik įtvirtinus sutartyse kontrolės, ryžtingų veiksmų ir sankcijų, kurios būtų taikomos nusižengusiesiems skolinimosi tvarkai, priemones pavyks stabilizuoti euro zoną.

Kad atgautume rinkų pasitikėjimą, mums būtina paradigmų kaita. Ateityje Europos Komisija turėtų automatiškai taikyti sankcijas. Reikia privalomos kontrolės ir teisės įsikišti į euro zonos valstybių, kurios ilgam nukrypsta nuo fiskalinės dorovės kelio, biudžetą, ir kad Europos teisingumo teismas taip pat turėtų tokią teisę.

Vokietija šiuo klausimu ketina elgtis "imtinai". Kad ir koks būtų varginantis procesas, būtina peržiūrėti 27 valstybių sutartį, nes tai pats geriausias būdas užkirsti kelią kitoms ES narėms atsiskirti nuo euro zonos. Sanglaudos labui pasitarnautų ir skaidrumas bei glaudesnis ryšys tarp 17 ir 27 šalių. Svarbu išnaudoti Bendriją ir jos institucijas, kurios kiekvienam sėdinčiajam prie stalo suteikia balsą, nes tai sustiprina pasitikėjimą.

Euro zonos stabilizavimas reikalauja integracijos didinimo, griežtesnės tvarkos ir tvirtesnio valdymo. Reikia vengti susiskaldymo. Jei kas nenori eiti į priekį, neturi teisės užlaikyti ir kitų. Tačiau tiems, kurie siekia judėti pirmyn, bet dar toli nepažengė, visuomet turi būti atviros durys.

Mūsų bendra valiuta - projektas, kurio reikšmę Europai net sunku įvertinti. Tai daugiau negu pinigai ir gerovė. Tai mūsų vertybės, bendrumas, saugumas ir laisvė. Mums, europiečiams, visada kartu pavykdavo įveikti krizes, iš jų išeidavome sustiprėję, o Europos projekto įgyvendinimas paspartėdavo. Pavyks ir šį kartą, jei tik ryšimės didesnei integracijai.

GUIDO WESTERWELLE'IS

Vokietijos užsienio reikalų ministras

Specialiai LŽ iš Berlyno 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"