TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Salafistai jaukia Vakarų užsienio politiką

2012 10 15 6:10
Tunise salafistų grasinimai seniai peraugo į smurto veiksmus. /AFP/Scanpix nuotrauka

Arabų pavasaris pateikia vis naujų staigmenų Vakarams. Po JAV ambasadoriaus Libijoje žūties atsirado nauja mada - aptarinėti itin radikalių islamistų, vadinamų salafistais, iškilimą. Atrodo, kad tai sunkiai išsprendžiamas rebusas Vakarų užsienio politikos formuotojams.

Kas tie salafistai?

Anot "Stratfor" analitiko Kamrano Bokhari, modernusis salafizmas yra nauja griežta islamo interpretacija, kviečianti musulmonus grįžti prie originalaus pranašo Mahometo ir jo amžininkų mokymo, aiškiai įvardyto Korane. Jų manymu, sąlytis su neislamišku mąstymu užteršė tikrąjį islamą, dėl to jį reikia kuo greičiau apvalyti.

Nors salafistai vis dar yra mažuma ne tik tarp paprastų musulmonų, bet ir islamistų, pastaruoju metu jie vis labiau populiarėja ir įgauna daugiau karinės ir politinės įtakos. 2010 metų vokiečių žvalgybos duomenimis, salafizmas yra sparčiausiai augantis islamistinis judėjimas pasaulyje.

Pastaruoju metu akivaizdus dar vienas įdomus pokytis - salafistai po truputį pripažįsta islamistinės Musulmonų brolijos jau seniai prisijaukintą politinę praktiką: jie jungiasi į politines partijas, nors iki šiol tai laikė antiislamišku veiksmu, perimtu iš purvinų ir amoralių Vakarų.

Ten, kur salafistai nuo seno turėjo didelę įtaką per bendruomenių religinius, socialinius ryšius (pvz., Egipte), naujosios salafistų partijos surinko net 25 proc. balsų. Kitur, kur salafizmą išpažįstančios grupuotės yra mažesnės ar atvežtos ir finansuojamos užsienio šalių (Saudo Arabija ar Kuveitas), politinę įtaką mėginama įgauti per smurto akcijas, panašias į ambasadų apgultis Libijoje ar Tunise. Taigi, kaip reziumuoja minėtas "Stratfor" analitikas, salafistų dalyvavimas rinkimuose - ne ideologinė evoliucija, bet paprasčiausias pragmatinis išskaičiavimas.

Kai kas galėtų manyti, kad ši salafistų institucionalizacija per partijų kūrimą yra žingsnis į priekį, nes įsiliejimas į demokratiniais principais paremtą politinę sistemą galiausiai turės teigiamą įtaką salafistų radikalizacijai mažėti. Visgi turint omenyje itin silpnas Vidurinių Rytų valstybes salafistų, nebijančių smurtauti ir garsiai reikšti kupinus patoso religinius šūkius, įsiliejimas į besikuriančių demokratijų partinę sistemą greičiausiai duos priešingą efektą. Salafistai, atlikdami tarpininkų tarp nuosaikiųjų valdančiųjų islamistų ir paprasčiausių džihadistų vaidmenį, nesunkiai skaldys valdančiuosius į savo pusę patraukdami radikalesnius jų sparnus.

Poveikis akivaizdus

Toks įvykių scenarijus jau yra realybė. Pavyzdžiui, Tunise salafistai kelia labai didelių problemų. Per JAV ambasados apgultis saugumo pajėgos negalėjo (galbūt net nenorėjo) aštriai konfrontuoti su smurtaujančiais salafistais, kurie niokojo aplinką pasibaisėję paviešintu antiislamišku filmuku.

Pabrėžtina, kad ši situacija Tunise nuolat kartojasi. Anot Robo Prince'o iš tyrimų centro "Foreign Policy in Focus", salafistų veiksmai Tunise peržengia smurto kupiną ir nepakančią retoriką: jie grasina žurnalistams, puola profsąjungų pastatus, degina barus ir alkoholio parduotuves, į kurias dabartinė nuosaikių islamistų valdžia žiūri pro pirštus.

Derėtų pažymėti keletą veiksnių, kurie kursto dar didesnę vidinę priešpriešą. Karinė JAV pagalba Tunisui po įvykusios revoliucijos padvigubėjo, o tai tik dar labiau nervina religingą jaunimą, kuris yra nusivylęs esama valdžia, kuri neįvedė šariato teisės, ir kaltina ją parsidavus Vakarams. Amerikiečių doktorantė Monica Marks iš Oksfordo universiteto 9 mėnesius praleido Tunise imdama interviu iš salafistų. Paaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų, balsavusių už valdančiąją partiją "Ennahda", kitais metais vyksiančiuose rinkimuose už juos nebebalsuos. Salafistų judėjimus taip pat dosniai finansuoja ir remia Saudo Arabija bei Kuveitas. Paradoksalu, bet jie yra vieni tvirčiausių JAV sąjungininkų Viduriniuose Rytuose.

Net ir matydamos didėjančią salafistų įtaką Tunise, JAV žiūri į tai pro pirštus, nes Tunisas paklusniai vykdo reikalaujamą neoliberalią ekonominę politiką ir netrukdo JAV užsienio politikos tikslams Viduriniuose Rytuose. Kita vertus, ši politika panaši į tą, kurią JAV vykdė, kai Tunisą ar Egiptą valdė autokratai. Arodo, lipama ant to paties grėblio, nors akivaizdu, kad Tunise stiprėja antisemitinės ir antisekuliarinės nuotaikos, kurstomos artimiausių sąjungininkų pinigais.

Vakaruose - nieko naujo

Matydami, kaip dar neseniai prognozuojama situacija Viduriniuose Rytuose slysta iš rankų, Vakarai susigalvoja vis kitą nusiraminimo priežastį, o jos, deja, neišsipildo. Pavyzdžiui, šiuo metu Vakarai įsitikinę, kad Egipto Musulmonų brolijos islamistai yra tik nuosaikūs demokratai, o bijoti verta tik tikrai radikalios salafistų sektos.

Visgi tai yra vakarietiško naivumo pavyzdys. Musulmonų brolijai atstovaujantis Egipto prezidentas Mohamedas Morsi matydamas, kad netvarka šalyje ir nesugebėjimas apsaugoti JAV ambasados neužsuks JAV finansinės pagalbos čiaupelio, laisvai flirtuoja su minėtais salafistais. Šitai jis akivaizdžiai parodo, kai delsia griežtai reaguoti į ambasados apgultį, drįsta Vašingtono reikalauti imtis teisinių veiksmų prieš įžeidžiančio filmo prodiuserius ar neatsižada įsitikinimų, kad rugsėjo 11-osios įvykius suplanavo pačios JAV.

Apibendrinant galima teigti, kad Vakarų užsienio politika, į politinę areną Viduriniuose Rytuose įžengus salafistams, nesikeičia. O turėtų, nes, atrodo, ir vėl už savus pinigus auginama gyvatė užantyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"