TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Saldžiarūgščiai mokesčių rojaus vaisiai

2013 11 09 6:00
Airija laikoma viena iš šalių, taikančių mokesčių rojaus lengvatas joje įsikūrusioms užsienio įmonėms. flicr.com nuotrauka

Pasinaudoti mokesčių rojaus statuso pranašumais jau spėjo ne viena valstybė. Kai šalis joje įsikūrusius užsienio korporacijų filialus apmokestina labai nedaug arba išvis netaiko jokių mokesčių, ūkis pritraukia daugiau investicijų, naudos gauna tiek vietos gyventojai, tiek užsienio įmonės. Tačiau šis modelis toli gražu nėra tobulas.

Kai valstybė itin priklausoma nuo mokesčių rojaus statuso duodamų pajamų, ji gali labai nukentėti, jei užsienio įmonės staiga nuspręstų persikraustyti į kitą šalį. Finansų eksperto Aswatho Domodarano teigimu, visai įmanoma "per vieną naktį iš klestinčio mokesčių rojaus virsti visišku nuliu".

Be to, valstybė, kurioje įsikūrusi antrinė kompanija, gali staiga pakeisti įstatymus. Tokiu atveju greičiausiai imtų bruzdėti pagrindinės įmonės akcininkai. Tačiau pasaulinės kompanijos nepaiso šių trūkumų ir naudojasi mokesčių rojų teikiamais pranašumais kaip tik sugeba. Tokia praktika yra teisėta ir neatrodo, kad greitai imtų nykti.

Korporacijoms - mažesni mokesčiai

Įmonės visaip stengiasi padidinti savo pelną, o vienas legalių būdų tai padaryti - pasinaudoti mokesčių rojaus valstybių siūlomomis palankiomis sąlygomis.

A.Damodaranas kalbėjo, kad įmonės, parduodančios tam tikrus produktus, gali labai paprastai perkelti mokesčių administravimą į palankesnę mokestinio režimo šalį. Jeigu bendrovė internete prekiauja nematerialiais produktais, pavyzdžiui, dainomis ar programine įranga, jai tikrai nesunku pasirūpinti, kad pardavimas būtų atliekamas valstybėje, kurioje taikomi minimalūs mokesčiai.

Tačiau įmonių akcininkai į šią praktiką reaguoja skirtingai. Nors didesnis pelnas suteikia šiokios tokios laimės, jie, finansų analitiko Jasono Vosso nuomone, vis dėlto labiau norėtų, kad kompanijos naudotų lėšas žvelgdamos į ilgalaikę perspektyvą. Akcininkai pageidauja, kad vadovybė savo gebėjimus pritaikytų kurdama geresnį produktą, o ne "stumdydama pinigus".

Valstybėms - didesnės investicijos

Mokesčių rojaus statusas gali būti tikra palaima valstybėms, neturinčioms gausių gamtinių išteklių, didelės pramonės bazės ar negaunančioms daug pajamų iš turizmo. Stambios tarptautinės įmonės buveinė šalyje gali pakelti vietos gyventojų gerovę: gal bus kuriamos naujos darbo vietos, geresnė infrastruktūra, reikalinga tarptautinėms korporacijoms.

Sėkmingiausiai veikiantis mokesčių rojus pasižymi stabilia politika, teisine sistema, kuri apgintų įmonių teises, jei nutiktų kas nors nenumatyta, ir infrastruktūra, padedančia suvaldyti pinigų srautus.

"Politikai privalo susitarti, kad apie mokesčių rojaus statusą nebūtų diskutuojama - nesvarbu, kas valdo vyriausybę, reikia eiti ta pačia kryptimi", - aiškino A.Damodaranas.

Nauda nelygiavertė

Vis dėlto ne visi vienodai gauna naudos. Daugiausia iš mokesčių rojaus pasipelno šalies elitas, pavyzdžiui, vyriausybės pareigūnai ir finansinių paslaugų sektorius, o ne paprasti piliečiai. Be to, nedidelės antrinės įmonės suteikia labai mažą ekonominę naudą jas priimančiai valstybei. Tarkime, advokatų kontora, kurioje dirba vienas ar du žmonės, menkai prisideda prie šalies ekonomikos.

Kai įmonė nemoka mokesčių pagrindinės būstinės valstybėje, tos teritorijos gyventojams gali tekti mokėti jų daugiau, kad padengtų viešųjų paslaugų išlaidas. Suprantama, jei bendrovė nemoka visų arba dalies mokesčių pagrindinės būstinės šalyje, ji neprisideda prie bendro fondo, iš kurio finansuojami kelių tiesimo ir kiti projektai, būtini to krašto gyventojams.

Pavyzdžiui, jeigu didžiulės "Apple" pajamos cirkuliuotų mokesčių rojuje, bendrovė nemokėtų vietinių mokesčių, tada viešųjų paslaugų biudžete atsivėrusias skyles turėtų užkamšyti vietos mokesčių mokėtojai. Iš tikrųjų jiems tektų subsidijuoti didžiules korporacijas, kurios, pasinaudodamos tokiais manevrais, perkelia savo pajamas į užsienį. "Tai tarsi Robinas Hudas, tik priešingai“, - palygino J.Vossas.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"