TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šalis, kurioje susitinka civilizacijos

2015 05 26 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Azerbaidžaniečiai švenčia Respublikos dieną – pirmosios Azerbaidžano Respublikos įkūrimo metines. Pasak ambasadoriaus Hasano Mammadzados, nuo to laiko jo šalis nuėjo ilgą ir sunkų kelią, kad šiandien galėtų didžiuotis esanti regiono lyderė ir vieta, kurioje susitinka ir bendrauja įvairių tautų, valstybių bei civilizacijų atstovai.

Šiemet sukanka 20 metų, kai Lietuva ir Azerbaidžanas užmezgė diplomatinius santykius. Ambasadorius H. Mammadzada, jau ne pirmus metus dirbantis Lietuvoje, nelinkęs pats vertinti savo triūso. Jis tvirtina, jog nesvarbu, kiek darbų būtum nuveikęs, niekada nevalia sustoti – reikia dirbti toliau, kad mūsų šalių santykiai dar labiau tvirtėtų ir būtų plėtojami toliau.

Pasak H. Mammadzados, šiandien klestintis Azerbaidžanas nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. 1918 metais viena pažangiausių musulmoniškojo pasaulio valstybių, jauna respublika buvo užgrobta bolševikų. Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse laukė naujas skaudus išbandymas – Azerbaidžanas patyrė kaimynės Armėnijos agresiją. Šalis prarado didelę dalį teritorijos, žuvo tūkstančiai žmonių, šimtai tūkstančių tapo pabėgėliais.

Apie tai, kad šios negandos nepalaužė azerbaidžaniečių ir kaip jie sukūrė ekonomiškai stiprią, stabilią valstybę, kuri vis labiau populiarėja kaip kontaktų ir dialogo tarp įvairių tautų, kultūrų platforma, "Lietuvos žinios" kalbasi su Azerbaidžano ambasadoriumi Lietuvoje Hasanu Mammadzada.

Sunkumai nepalaužė

- Jūsų šalis švenčia Respublikos dieną. Azerbaidžano ir Lietuvos „gimtadieniai“ kalendoriuje nenutolę vienas nuo kito...

- Mūsų respublikos gimė tais pačiais – 1918 – metais. Švenčiame 97-ąsias pirmosios mūsų nepriklausomos valstybės metines. Deja, Azerbaidžanui, kitaip nei Lietuvai, tuo metu teko gyvuoti mažiau nei dvejus metus. Tačiau per tą laiką buvo sukurta parlamentinė respublika, kurią pripažino Tautų Lyga. Azerbaidžanas tapo pirmąja demokratine valstybe musulmoniškame pasaulyje.

1920 metais Azerbaidžano nepriklausomybę nutraukė į šalį įžengusi bolševikų kariuomenė. Ilgus dešimtmečius buvome Sovietų Sąjungos dalis, kol 1991 metais atkūrėme nepriklausomybę.

Pirmi metai buvo labai sunkūs, patyrėme kaimynės Armėnijos agresiją. Armėnai, buvusių sovietų karinių pajėgų padedami, įsiveržė į Azerbaidžaną, paėmė Stepanakertą, kitus miestus. Galiausiai buvo užgrobtas Kalnų Karabachas ir dar 7 gretimi Azerbaidžano rajonai. Žuvo beveik 30 tūkst. azerbaidžaniečių, dukart daugiau buvo sužeista. Pabėgėliais tapo daugiau kaip 700 tūkst. žmonių.

Tuo metu išgyvenome itin sunkią ekonominę situaciją, neturėjome kariuomenės. Azerbaidžaną draskė vidiniai nesutarimai, kova dėl valdžios ir net separatistiniai judėjimai valstybės pietuose. Šalis atsidūrė prie pilietinio karo slenksčio. Tačiau 1993 metais, kai į valdžią atėjo Heidaras Alijevas, prasidėjo tikras valstybės formavimas. Jis suvienijo tautą, konsolidavo valstybę.

- Azerbaidžanas, nepaisydamas karo ir vidinių sunkumų, pajėgė žengti į priekį kaip moderni valstybė.

- Taip nutiko todėl, kad turėjome lyderį. H. Alijevas suvienijo žmones tokiu kritiniu metu, kai Azerbaidžanui buvo kilusi reali grėsmė tiesiog suirti. Negana to, didelė dalis mūsų teritorijos buvo užgrobta! 1994 metais pasiekėme kitą gyvybiškai svarbų proveržį – pasirašėme sutartį, leidžiančią Azerbaidžanui eksportuoti į Vakarus gamtinius išteklius. Ji buvo pavadinta „amžiaus sutartimi“. Tais pačiais metais H. Alijevas sudarė dar vieną itin svarbų susitarimą – paliaubas su Armėnija.

Bet problemų liko ir tuomet. Buvo žmonių, mėginančių sutrikdyti Azerbaidžano gamtinių išteklių eksportą, destabilizuoti padėtį šalyje. Kėsintasi net į H. Alijevo gyvybę. Tačiau 1994-ieji tapo lūžio metais - nuo tada Azerbaidžanas žengė į visiškai naują erą. 1995-1996 metais jau tapome nauja valstybe, mums atsivėrė pasaulis. Į Azerbaidžaną atėjo užsienio investicijų, padalinius šalyje ėmė steigti didžiausios tarptautinės kompanijos.

1997 metais buvo pasirašyta sutartis dėl Azerbaidžano naftos eksporto į Turkiją naftotiekiu Baku-Tbilisis-Džeichanas. 2005-aisiais šis naftotiekis pradėjo veikti. Sunkiausi metai liko praeityje.

Nauja epocha

- 2003 metais šalies vadovo postą užėmė Ilchamas Alijevas. Kas tuomet pasikeitė?

- Šiuos metus galima vertinti kaip naujo mūsų valstybės plėtros etapo pradžią. Pavyzdžiui, 2003-iaisiais Azerbaidžanas turėjo 23 pasiuntinybes visame pasaulyje, o per kitus porą metų jų skaičius padidėjo dvigubai. Šiandien jau veikia daugiau kaip 70 Azerbaidžano diplomatinių atstovybių.

Beje, per pirmąjį mūsų šalies plėtros etapą svarbiausia buvo sureguliuoti karines ir politines problemas, o po 2003 metų daugiausia akcentuotas ekonominis Azerbaidžano augimas. H. Alijevas nukreipė Azerbaidžaną aiškiu keliu, tad po 2003 metų toliau įgyvendinome vadovo politiką ir jau pajutome naudą, kurią davė jo suformuluota strategija.

Nesustojome. Buvo nutiestas dujotiekis Baku-Tbilisis-Erzurumas, plėtojami nauji projektai. Per pastaruosius 10 metų Azerbaidžanas ne tik sustiprėjo ekonomiškai, įgijo verslo partnerių pasitikėjimą, bet ir tapo tikru tarptautinių renginių centru. Plėtros naudą jaučia ne vien sostinė – kryptingai vystomi visi be išimties šalies regionai. Ypač daug dėmesio skiriama jaunimo politikai ir sportui, statomi olimpiniai kompleksai.

- Netrukus turėsite visą virtinę tarptautinių renginių.

- Šiemet Azerbaidžanas organizuoja pirmąsias Europos žaidynes. Ateinančiais metais mūsų šalyje vyks "Formulės-1" etapas. 2017-aisiais rengsime Islamo valstybių žaidynes. Ketverios Europos futbolo čempionato rungtynės taip pat bus žaidžiamos Azerbaidžane.

2011 metais Baku vyko „Eurovizijos“ dainų konkursas. Nuo tada esame vertinami kaip patikimi ir atsakingi įvairių tarptautinių renginių organizatoriai. Azerbaidžane nuolat vyksta humanitariniai ir kultūriniai forumai. Ką tik, gegužės 18-19 dienomis, buvo renginys, skirtas kultūrų dialogui. Jame dalyvavo ir Lietuvos kultūros ministras. Taip pat neseniai vyko buvusių ir esamų valstybės vadovų susitikimas. Susirinko daugiau kaip 40 valstybių prezidentai, premjerai, tarp jų ir Vytautas Landsbergis. Taigi Azerbaidžanas jau tapo traukos centru, kuriame vyksta įvairių tautų, religijų, kultūrų ir civilizacijų dialogas.

- Dauguma žmonių Azerbaidžano ekonomiką sieja su naftos pramone. Kuo dar gali pasigirti jūsų šalis?

- Azerbaidžanas vykdo ekonomikos diversifikacijos strategiją. Siekiame panaikinti priklausomybę nuo naftos. Plėtojamas žemės ūkis, paslaugų sritis, informacinės technologijos, metalurgija ir kosminės technologijos. 2013 metais Azerbaidžanas paleido į kosmosą savo pirmąjį palydovą. Šiais arba kitais metais paleisime dar du palydovus.

Galime pasigirti ir karine pramone. Savo produkciją pristatome tarptautinėse ekspozicijose, o artimiausia pasaulinė karinės pramonės paroda vyks Azerbaidžane. Gaminame daugiausia šaunamuosius ginklus. Pirkėjus ypač domina azerbaidžanietiški snaiperių šautuvai.

Laukia sporto mėgėjų

- Svarbiausias šių metų renginys – Europos žaidynės. Kaip jos buvo sumanytos?

- Tai - paradoksalu. Olimpinės žaidynės atsirado Europoje, tačiau savų žaidynių Europa iki šiol neturėjo. Yra pasaulinės žaidynės, Azijos ir Amerikos žemynų žaidynės, o europietiškų iki šiol nebuvo. Štai ir prisiėmėme atsakomybę jas surengti. Nors turėjome labai mažai laiko, per dvejus su puse metų pastatėme olimpinį stadioną, kuriame telpa 60 tūkst. žiūrovų, didelį olimpinį miestelį ir visus kitus žaidynėms būtinus sporto objektus. Šiandien jau esame pasirengę priimti daugiau kaip 6 tūkst. sportininkų iš 49 valstybių.

Olimpiniuose objektuose lankęsi tarptautiniai ekspertai (taip pat iš Lietuvos) neslėpė susižavėjimo. Teko girdėti nuomonę, kad Azerbaidžanas taip aukštai iškėlė pasirengimo žaidynėms kartelę, kad ateityje ekspertams bus sunku spręsti apie kitų šalių pasirengimą.

Itin gerai įvertintos sportininkų apgyvendinimo sąlygos ir puikiai suplanuota logistika. Žinoma, niekam nekyla abejonių ir dėl tradicinio azerbaidžaniečių svetingumo. Labai atsakingai žiūrėjome į šių žaidynių organizavimą. Jam asmeniškai vadovavo mūsų šalies pirmoji ponia. Nesibaiminame atsakomybės ir didžiuojamės garbe surengti pirmąsias Europos žaidynes, kurios tikrai bus įsimintinos. Todėl kviečiu visus Lietuvos sporto mėgėjus atvykti į Azerbaidžaną, stebėti šią sporto šventę, pažinti mūsų šalį ir patiems patirti jos svetingumą.

Laukia dar daug darbų

- Trečius metus dirbate Lietuvoje. Ar nuveikėte viską, ką planavote?

- Dar laukia daug darbų. Džiaugiuosi tuo, kad plėtojami mūsų valstybių santykiai, didėja prekių apyvarta, daugėja Lietuvoje studijuojančių azerbaidžaniečių ir į Lietuvą atvykstančių mūsų šalies turistų. Pamenu, kai tik atvažiavau į Lietuvą, Druskininkuose sutikdavau vos vieną kitą tėvynainį, o dabar sezono laikotarpiu jų būna tikrai nemažai. Nesėdžiu vien Vilniuje. Ką tik lankiausi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bendravau su išrinktais naujais merais, su verslininkais. Beje, Šiauliai susibroliavo su Šankiro miestu Azerbaidžane.

Taigi per pastaruosius metus padaryta nemažai, o dar daugiau darbų laukia ateityje. Neketinu sustoti ir ilsėtis, neva štai – nuveikiau viską, ką norėjau. Šiemet sukanka 20 metų, kai užmezgėme diplomatinius santykius. Norėčiau, kad mūsų palikuoniai vieną dieną švęstų abiejų valstybių santykių 200 metų jubiliejų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"