TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šalis tyli ir rengiasi rinkimams

2015 01 15 6:00
Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas susirūpinęs tuo, kaip laimėti antrą kadenciją, o ne katastrofiška saugumo padėtimi savo šalyje.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Tuo metu, kai islamistinė "Boko Haram" grupuotė Nigerijoje puldinėja miestus ir masiškai žudo taikius gyventojus, šalis rengiasi prezidento rinkimams. Tarptautinė bendruomenė ir žiniasklaida įvykiais Nigerijoje domisi kur kas menkiau nei 17 žmonių žūtimi Paryžiuje.

Likusieji gyvi per kruvinas civilių žudynes, kurias islamistų grupuotė "Boko Haram" surengė Nigerijoje, sakė, kad žmonės krito "it vabzdžiai". Tokius dalykus pasakojo kaimiečiai, išvengę siaubingos mirties Bagoje - mieste, esančiame Šiaurės rytų Nigerijoje, prie Čado sienos.

Žudynės, prasidėjusios sausio 3-iąją, truko kelias dienas. "Amnesty International" turi duomenų, kad galėjo būti nužudyta iki 2 tūkst. žmonių. Tiesa, oficialūs skaičiai daug mažesni. Valdžia patvirtino 150 mirčių Bagoje, įskaitant pačių kovotojų, nukautų per susirėmimus su armija. Tačiau nei kariškiai, nei jokie kiti pareigūnai negali pateikti tikslios informacijos, kas įvyko ir kas dabar vyksta Bagoje, nes patį miestą ir 70 proc. provincijos kontroliuoja "Boko Haram".

Likęs gyvas 25 metų nigerietis, sunkvežimio vairuotojas, kalbėjo, kad Bagoje žuvo daugiau kaip 500 žmonių. Jis priklauso vienam iš savigynos būrių, kuriems iš pradžių gerai sekėsi atremti "Boko Haram" kovotojus. Šiuos žmones palaiko tikėjimas, kad nuo kulkų juo saugo magiški burtai. Tačiau armija nurodė būriui atsitraukti, nes nusprendė pulti "Boko Haram" karo lėktuvu. Bet šis taip ir nepasirodė, o sukilėliai apsupo Bagą. Bėgdami iš miesto žmonės matė vyrų, moterų ir net vaikų lavonus, kai kuriems už nugaros buvo surištos rankos ir kojos. "Boko Haram" atidengė ugnį į laivus, kuriais per Čado ežerą mėgino bėgti gyventojai.

Visiškai aišku, kad jokio patikimo tyrimo, kuris atskleistų tiesą, nebus.

Rinkimai kursto įtampa

Šis protrūkis rodo, kad "Boko Haram" taktika darosi vis įžūlesnė, o vyriausybinės pajėgos nesugeba duoti jai deramo atsako. Prezidentas Goodluckas Jonathanas susirūpinęs rinkimais, kurie vyks per Valentino dieną (vasario 14-ąją), nes jam ant kulnų lipa varžovas, nors visiškai neaišku, kaip gyventojai galės balsuoti rajonuose, kuriuose veikia sukilėliai.

Nei iš valstybės vadovo, nei iš kitų aukštų Nigerijos pareigūnų žurnalistai negalėjo išplėšti jokios patikimos informacijos apie tai, kas nutiko Bagoje, kokia yra saugumo situacija šalyje. Užtat Nigerijos politikai itin daug dėmesio skiria prezidento rinkimų kampanijai, vietos televizijos ją nušviečia labai plačiai.

Vašingtonas spaudžia Nigeriją surengti "patikimus ir taikius" rinkimus, nors pripažįsta, kad tai padaryti sunku, kai šalyje viešpatauja smurtas. JAV laiko "Boko Haram" dideliu pavojumi ir mėgina teikti Nigerijai pagalbą mokydamos jos karius. Tiesa, dabar šios pastangos įstrigusios. Vašingtonas teigia, jog prezidento rinkimai yra viena priežasčių, dėl kurių "Boko Haram" suaktyvino savo veiklą, mat grupuotė ir anksčiau naudojosi panašiais įvykiais įtampai pakurstyti.

Verbuoja mažas mergaites

Ši Nigerijoje atsiradusi grupuotė sulaukė tarptautinio pasmerkimo, kai pernai jos kovotojai pagrobė iš mokyklos 276 mergaites. Kai kurios jų sugebėjo pabėgti, bet 219 moksleivių likimas tebėra nežinomas.

Ne mažiau šiurpu tai, kad grupuotė verbuoja jaunas mergaites savižudiškiems aktams vykdyti. Manoma, jog kitame mieste "Boko Haram" pasiuntė į turgavietę dešimtmetę. Bomba sprogo apieškant jos drabužius. Žuvo mažiausiai 10 žmonių. Sprogmenys buvo paslėpti po mergaitės drabužiais.

Grupuotė susibūrė 2002 metais. Pradinis jos tikslas buvo priešintis Vakarų švietimui. Pavadinimas "Boko Haram" vietos kalba reiškia "Vakarų švietimas yra uždraustas". 2009-aisiais grupuotė pradėjo karines operacijas siekdama sukurti islamo valstybę. Nuo to laiko žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, daugiausia Šiaurės rytų Nigerijoje. O iš viso apie pusantro milijono nigeriečių dėl smurto buvo priversti palikti savo namus. Šalis atsidūrė ties humanitarinės katastrofos slenksčiu. Atakų skaičius ir mastas pernai, kai vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį trijose labiausiai "Boko Haram" puldinėjimų paveiktose provincijose, labai padidėjo. Tačiau kovotojai rengė atakas ir sostinėje. Čia buvo užpulta policija, taip pat Jungtinių Tautų būstinė. JT ir žmogaus teisių grupės sako, kad pastarosiomis savaitėmis maždaug 20 tūkst. nigeriečių teko bėgti į gretimas šalis. 2013 metais JAV priskyrė "Boko Haram" prie teroristinių grupuočių.

Kodėl tai nerūpi?

Nigerijos prezidentas G. Jonathanas buvo vienas lyderių, kurie pasmerkė islamo ekstremistų išpuolį Prancūzijos satyrinio žurnalo "Charlie Hebdo" redakcijoje Paryžiuje, bet pats nesugebėjo savo šalyje duoti jokio atsako masines civilių žudynes surengusiems kovotojams. Tarptautinės bendruomenės reakcija irgi buvo vangi, palyginti su atgarsiu, kurio sulaukė įvykiai Prancūzijos sostinėje. 17 žmonių žūtis Paryžiuje nustelbė šimtų, o gal ir tūkstančių gyventojų žudynes Nigerijoje. Prezidentas G. Jonathanas labai aštriai kalbėjo apie "pabaisišką išpuolį prieš teisę į išraiškos laisvę", bet nieko panašaus - apie Bagą.

Vienas paaiškinimų, kodėl reakcija tokia skirtinga, - kad apie konfliktą Nigerijoje trūksta išsamios informacijos. Dažniausiai tai laikomas vietos problema, o smurtas - tiesiog rutina. Ekspertai nurodo ir į platesnį kontekstą.

Šaudymas Paryžiuje, kurio aukomis tapo žymūs karikatūristai, turėjo didžiulį poveikį už Prancūzijos ribų, nes jis buvo suprastas kaip pasikėsinimas į vieną pagrindinių laisvių, keliantis egzistencinę grėsmę visai Europai. O smurtas Nigerijoje suvokiamas tiesiog kaip pjautynės tarp vietos bendruomenių.

Paryžiuje netrūko kamerų, daug įvykių buvo transliuojami kone tiesiogiai, o tai, kas nutiko Nigerijoje, sunku net įsivaizduoti. Nors likę gyvi žmonės pasakoja apie patirtą siaubą, nepriklausomų pranešimų iš žudynių vietos gauti neįmanoma - ten šeimininkauja "Boko Haram".

Užpuolikai Paryžiuje buvo svetimos kilmės Prancūzijos piliečiai, įkvėpti "Al-Qaedos" ir "Islamo valstybės", ir tai išjudino tokius jautrius klausimus kaip imigrantai, jų integracija bei saugumo politika, aktualius ne tik Prancūzijai, bet ir daugeliui kitų valstybių. Tuo metu "Boko Haram" judėjimą sudaro ne kokie nors atvykėliai iš svetur, o nigeriečiai, daugiausia pastūmėti skurdo ir valdžios negebėjimo tvarkyti šalį.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"