TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šaltasis karas dėl Europos energetikos

2015 02 05 6:00
Rusų ir JAV energijos bendroves Europoje aktyviai reklamuoja abiejų šalių diplomatai. (Nuotraukoje: Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (kairėje) ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.) Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinės Valstijos ir Rusija dar kartą surėmė ietis dėl įtakos zonų, tačiau dabar varžomasi ne dėl didesnio karinio pajėgumo. Šio šaltojo karo tikslas - šilumos ir elektros energijos tiekimas dešimtims milijonų europiečių.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija ne tik griežtina ekonomines sankcijas Rusijai ir svarsto tiekti ginklus nuo jos besiginančiai Ukrainai, bet ir stengiasi sumažinti Vidurio ir Rytų Europos priklausomybę nuo rusiškos energijos. Pasak amerikiečių, jeigu šis planas pavyks, buvusios Sovietų Sąjungos šalys ir satelitinės valstybės pagaliau, po ilgų dešimtmečių, išsivaduos iš ekonominio Maskvos priekabiavimo - savavališko energijos tiekimo nutraukimo, kainų kėlimo ir panašiai. Regione, kurio 70 proc. energetinių poreikių šiuo metu patenkina Rusija, Vašingtonas padeda statyti naujus gamtinių dujų dujotiekius ir terminalus, stengiasi, kad vyriausybės su JAV bendrovėmis pasirašytų sutartis dėl atominių elektrinių statybos ar skalūnų dujų gavybos.

Kremlius šiose varžybos neatsilieka nuo Jungtinių Valstijų. Šalių kaimynių vyriausybes jis įspėja apie neigiamas pernelyg dažno dairymosi į Vakarus pasekmes, bando konkuruoti su amerikiečiais dėl atominių jėgainių statybos Europoje, perka dujotiekius ir stengiasi kontroliuoti ne tik tai, kur juda Rusijos energijos eksportas, bet ir kaip valstybės jį naudoja.

Situacija keičiasi

Jungtinės Valstijos ne vieną dešimtmetį spaudė savo partneres Europoje ieškoti naujų naftos, dujų, anglių ir branduolinės energijos šaltinių, tačiau dėl Ukrainos konflikto situacija pasikeitė. Europiečiai patys aktyviau ėmė svarstyti apie pavojus, kuriuos kelia energetinė priklausomybė nuo Rusijos.

Praėjusį mėnesį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry lankėsi Bulgarijoje, kur derėjosi dėl amerikiečių galimybių čia statyti atominę elektrinę, o pernai lapkritį viceprezidentas Joe Bidenas panašiu klausimu aplankė Rumuniją ir Turkiją - Europos tiltą į energijos išteklių turtingą Vidurinę Aziją. Kelis pastaruosius mėnesius JAV diplomatė Victoria Nuland ir Valstybės departamento specialusis pasiuntinys tarptautinės energetikos klausimais Amosas Hochsteinas keliavo po Europą siekdami suderinti bendrą energetikos strategiją.

Pačiose Jungtinėse Valstijose kyla diskusijų, kad pasistengti būtų galima dar labiau. Čia įvykusi skalūnų revoliucija JAV pavertė daugiausia gamtinių dujų išgaunančia valstybe pasaulyje. Tačiau į Rytų Europą jų eksportuojama labai nedaug.

A. Hochsteinas tikisi, kad iki 2020-ųjų Jungtinėms Valstijoms pavyks perimti 20 proc. Europos energetikos rinkos dalies, kurią dabar kontroliuoja Rusija.

Pralaimėtas mūšis

Pasak naujienų agentūros "Associated Press", praėjusią savaitę didžiausia Rusijos gamtinių dujų tiekėja bendrovė "Gazprom" pranešė, kad pastarąjį ketvirtį jos pelnas smuko net 60 procentų. Tačiau energetikos pareigūnai Maskvoje tikrai nesiruošia ramiai sėdėti ir laukti, kol Vašingtonas iš jų paverš įtaką Europos rinkai. Kol amerikiečiai keliauja po Europą ir derasi su vyriausybėmis dėl naujų projektų, nuo jų neatsilieka ir rusai.

Pavyzdžiui, kai rugsėjo mėnesį Budapešte apsilankė "Gazprom" generalinis sekretorius Aleksejus Milleris, Vengrija trims mėnesiams sustabdė gamtinių dujų tiekimą karo niokojamai Ukrainai. Šiuo metu Vengrija vėl tiekia dujas ukrainiečiams, kartu su Lenkija ir Slovakija.

Prieš metus vengrų valdžia paskelbė, kad kartu su rusais statys du 11,3 mlrd. dolerių vertės reaktorius sovietinių laikų atominėje elektrinėje. Dėl šios sutarties viešai beveik nediskutuota, nebuvo rengtas ir tarptautinis konkursas. Taip iš varžybų pašalinta amerikiečių bendrovė "Westinghouse", reiškusi susidomėjimą šiuo projektu.

Gruodžio mėnesį Vladimirui Putinui teko pripažinti pralaimėjus vieną mūšį dėl įtakos Europos energetikos rinkai ir nutraukti dujotiekio "Pietų srautas" statybas. Juo rusiškos dujos turėjo pasiekti Europą per Juodąją jūrą aplenkdamos Ukrainą. Tačiau Rusijos prezidentas pažadėjo daugiau gamtinių dujų tiekti jau nutiestais vamzdžiais į Turkiją ir planuoja statyti naują dujotiekį iki naujos draugės Europos Sąjungoje - Graikijos.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"