TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šaltojo karo liekana ties išnykimo riba?

2015 02 20 6:00
Tą dieną, kai Kuba ir JAV apsikeitė kaliniais bei susitarė normalizuoti santykius, Havanos gyventojas savo triratį taksi papuošė Amerikos vėliava. Reuters/Scanpix nuotraukos

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama, pakalbėjęs telefonu su Kubos lyderiu Rauliu Castro, pareiškė sieksiantis atkurti diplomatinius santykius su daugiau kaip 50 metų blokuojama kaimyne.

Panašų pranešimą tuo pat metu paskelbė ir Kubos lyderis. Jis paragino JAV panaikinti prekybos embargą, ilgai žalojantį šalies ekonomiką. Šį Kubos ir JAV santykių proveržį apžvalgininkai vertina labai teigiamai: atšilimas ekonominiu požiūriu būtų naudingas ne tik Kubai, bet ir visam Lotynų Amerikos regionui. Be to, teigiami pokyčiai Kubos atžvilgiu galėtų būti traktuojami kaip sėkmingas B. Obamos užsienio politikos pavyzdys.

Įdomu tai, kad prie šio proveržio prisidėjo popiežius Pranciškus. Jis asmeniškai kreipėsi į abiejų valstybių lyderius ir paragino siekti naujos santykių pradžios. Vatikanas pakvietė abi delegacijas į susitikimą, per kurį ir buvo susitarta dėl dvišalių ryšių normalizavimo.

Kubos ir JAV santykiai visada buvo svarbūs kiekvienam popiežiui, bet Pranciškui, kilusiam iš Lotynų Amerikos, šis klausimas ypač aktualus. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, kad Katalikų bažnyčia Kuboje yra svarbiausia institucija už komunistinės valdžios ribų. B. Obamos ir R. Castro susitarimas, galbūt lemsiantis normalesnius dvišalius santykius, yra dar vienas priminimas apie mažai matomą, bet vis dėlto įtakingą Šventojo Sosto diplomatiją.

Istorinis pokalbis ir istorinis susitarimas

Pusantrų metų trukusių slaptų derybų kulminacija tapo B. Obamos 45 minučių pokalbis telefonu su R. Castro. Dviejų šalių lyderiai per daugiau kaip pusšimtį metų šnekėjosi pirmą kartą ir sutarė paleisti vieną JAV bei tris Kubos žvalgybos agentus. Be to, Kuba sutiko išlaisvinti JAV plėtros bendradarbiavimo specialistą, sulaikytą prieš penkerius metus už neva antivalstybinę veiklą.

Po šio pasitikėjimą stiprinančio pokalbio B. Obama paskelbė sieksiantis normalizuoti ryšius su Kuba. Pirmiausia bus rengiamos derybos dėl diplomatinio bendradarbiavimo atkūrimo ir ambasadų Havanoje bei Vašingtone atidarymo. Antras žingsnis geresnių santykių link būtų sprendimas išbraukti Kubą iš valstybių, remiančių teroristines organizacijas, sąrašo, į kurį šalis buvo įtraukta dar 1982 metais. Be Kubos, tame sąraše "puikuojasi" Sirija, Sudanas ir Iranas (Šiaurės Korėja išbraukta 2011 metais). Kritikų teigimu, Kubos veiksmai toli gražu neprilygsta šių valstybių veiksmams, esą toks jos statusas - neadekvati šaltojo karo liekana.

Valstybei, kuri priskiriama prie tarptautinį terorizmą remiančių šalių, tai reiškia įvairius finansinių transakcijų ribojimus, dvejopos paskirties prekių eksporto kontrolę, ginklų pardavimo draudimą ir JAV užsienio pagalbos ribojimą. Jei Kuba būtų išbraukta iš tokių valstybių sąrašo, jai tai duotų realios naudos prekybos srityje, todėl B. Obama paprašė valstybės sekretoriaus parengti ataskaitą apie Kubos veiksmus, susijusius su tarptautiniu terorizmu.

Kubos prezidentas Raulis Castro džiaugiasi diplomatiniu triumfu ir didžiuliu populiarumu JAV ir Kubai atsisakius atviro priešiškumo politikos.

Dar vienas svarbus pokytis – pinigų perlaidų į Kubą limito padidinimas. JAV valstybės departamento duomenimis, iš Jungtinių Valstijų į Kubą kasmet persiunčiama apie 2 mlrd. dolerių, ir jie atstoja didelę dalį tiesioginių užsienio investicijų. B. Obama pažadėjo keturgubai padidinti pervedamų pinigų limitą. Dėl to šalis sulauks kur kas daugiau įplaukų, o tai, tikėtina, pakeis Kubos ekonomikos struktūrą. Pinigai bus skiriami ne tik šeimoms, artimiesiems paremti, bet ir privačiam verslui kurti bei palaikyti. Be to, parama verslui galės būti teikiama ir per kai kurių amerikietiškų prekių eksporto į Kubą leidimą, tarp jų – tam tikrų statybinių medžiagų privatiems namams statyti, žemės ūkio įrangos smulkiesiems ūkininkams bei kitų gaminių, reikalingų mažoms įmonėms. JAV piliečiai irgi turės galimybę parsivežti daugiau prekių iš Kubos, nors šios priemonės toli gražu neprilygsta prekybos embargo panaikinimui. Kad amerikiečiai galėtų naudotis turizmo paslaugomis Kuboje, taip pat dar daug trūksta, bet B. Obama pažadėjo palengvinti keliones, susijusias su darbu ir šeimos lankymu.

Dar daugiau dėmesio ketinama skirti žmogaus teisių padėties gerinimui ir demokratizacijai Kuboje. Viena šalių vadovų susitarimo dalių buvo reikalavimas išlaisvinti 53 Kubos politinius kalinius. Vykdydamas savo įsipareigojimus, R. Castro režimas daugumą jų jau paleido. Žinoma, tikėtis, kad komunistinė valdžia ims paisyti laisvos ir demokratiškos visuomenės principų, būtų naivu, nes praėjus vos kelioms dienoms po susitarimo net mažiausių protestų dalyviai buvo operatyviai suimti.

Beprotybė pagal A. Einsteiną

Iki šiol ginčijamasi, ar beprotybės – daryti tą patį ir tikėtis skirtingų rezultatų – apibrėžimą sugalvojo Albertas Einsteinas, tačiau B. Obama būtent taip pavadino ligšiolinę JAV politiką Kubos atžvilgiu. Penki dešimtmečiai aktyvios ekonominės blokados neprivertė kubiečių sukilti prieš brolių Castro režimą. Vos per 150 km nuo JAV nutolusiai salai tai nepadarė akivaizdesnės įtakos. Veikiau priešingai: embargas sukėlė „susivienijimo aplink vėliavą“ efektą. Tikėtina, jog esant normaliam kaimynių bendradarbiavimui komunistinis režimas nebūtų taip ilgai išsilaikęs, mat visas valstybę kamuojančias negandas buvo galima suversti JAV.

Žinoma, santykių su Kuba normalizavimas JAV turėtų labiau simbolinės naudos. Jei ir būtų leidžiama prekyba (tai nuspręs Kongresas, o jis toli gražu nėra įsitikinęs, kad tokia politika tikslinga, daug įtakingų kongresmenų priešinasi tam), JAV ekonomikai tai būtų tik lašas jūroje. Taigi už tokios politikos pokyčių slypi politinės slinktys. Pirmiausia, B. Obamą per rinkimus Floridos valstijoje gana aktyviai rėmė Amerikos kubiečiai. Apklausos rodo, kad šios bendruomenės pozicija keičiasi: pirmą kartą didesnė dalis jos narių remia blokados Kubai panaikinimą ir santykių normalizavimą. Antra, normalių kaimyniškų ryšių jau seniai nori amerikiečių verslas, kultūros sektorius ir švietimo institucijos. Trečia, ir turbūt svarbiausia, JAV, spręsdamos Lotynų Amerikos reikalus, nuolat susiduria su priekaištais dėl Kubos, todėl geresni santykiai su ja leistų pagerinti amerikiečių įvaizdį visame regione.

Pokyčių priežastis – padėtis Venesueloje

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl Kuba nusprendė žengti pirmą žingsnį bendradarbiavimo link, yra blogėjanti padėtis Venesueloje. Žlugus Sovietų Sąjungai Kuba neteko svarbiausios politinės ir ekonominės rėmėjos, todėl ėmė ieškoti kitų sąjungininkų. Viena pagrindinių naujųjų rėmėjų tapo Venesuela. Buvęs jos prezidentas Hugo Chavezas vadino Kubą „laimės jūra“, kurios link turėtų krypti ir pati Venesuela. 15 metų vos ne pusvelčiui tiekiama nafta neabejotinai padėjo Kubai atlaikyti ekonominius sunkumus. Be to, prekyba su Venesuela sudaro penktadalį šalies BVP įplaukų. Dėl šių priežasčių R. Castro su nerimu žvelgia į sunkumų patiriančią sąjungininkę. Pernai Venesueloje metinė infliacija siekė stulbinamus 60 proc., gyventojams trūko pagrindinių prekių, o biudžeto deficitas buvo 16 procentų. Jei Venesuelos vyriausybei teks mažinti subsidijas, tikėtina, jog šalį apims riaušės ir neramumai. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu naftos gerokai mažesne kaina tiekimas Kubai būtų labai sunkiai pateisinamas.

Nederėtų praleisti ir vidinių Kubos pokyčių. Kai R. Castro perėmė iš brolio valdžios vairą, Kubos vyriausybė ėmėsi labai atsargių pertvarkų - po truputį pradėjo leisti kurti privatų verslą. Politiniame fronte itin svarbus buvo šalies lyderio pareiškimas, kad 2018 metais jis „nužengs nuo politinio podiumo“. Kaip būsimą savo įpėdinį R. Castro neoficialiai įvardijo kur kas jaunesnį politiką. Pastebima, kad jaunoji Kubos politikų karta yra mažiau ideologiškai orientuota ir linkusi imtis drastiškesnių ekonominių reformų, tad tam tikrai prireiks šiltesnių santykių su didžiąja kaimyne.

Kubos ir JAV ryšių normalizavimas - neabejotinai teigiamas dalykas ir abiem valstybėms, ir visam regionui. Tačiau geras intencijas turi lydėti ir konkretūs veiksmai. Vienas svarbiausių – įtikinti JAV Kongresą, kad santykių atkūrimas naudingas abiem šalims. O kai dauguma kongresmenų - respublikonai, tai padaryti gali būti išties sudėtinga. Be to, nėra jokių garantijų, kad Kubos komunistai nepabūgs didesnės politinės ir ekonominės JAV įtakos šalyje. Esant tokiai neužtikrintai padėčiai, šie metai bus neabejotinai įdomūs Lotynų Amerikos apžvalgininkams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"