TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šalys kausis su krize savo jėgomis

2008 10 06 0:00
S.Berlusconi, A.Merkel, N.Sarkozy ir G.Brownas atsisakė minties sukurti bendrą Europos pagalbos fondą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai per skubiai surengtą viršūnių susitikimą pažadėjo padėti į bėdą patekusiems Europos bankams ir finansinėms institucijoms, tačiau bendro pagalbos fondo nebus.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai susitarė prašyti kuo greičiau skirti 32 mlrd. eurų (110 mlrd. litų) Europos lėšų padėti smulkiajam verslui atlaikyti pasaulinę finansų krizę.

"Ši krizė, atėjusi iš Amerikos, paveikė visas firmas, tad susitarėme prašyti Europos investicijų banko (EIB) 25 mlrd. svarų (110 mlrd. litų) paskoloms mažoms firmoms", - po šeštadienį Paryžiuje įvykusių derybų sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas. Jis pridūrė, jog bus siekiama sutvarkyti šią sistemą, "kurioje būta neatsakingumo", ir įsteigti reguliuotojų kolegiją.

Anksčiau ES finansų ministrai susitarė didinti valstybinį kreditavimą jo stokojančioms smulkioms ir vidutinėms kompanijoms atsižvelgiant į tai, kad EIB tokioms kompanijoms iki 2011 metų paskolins 30 mlrd. eurų (103 mlrd. litų). Jie taip pat leido EIB 2008-2009 metais padidinti savo kreditavimą iki 15 mlrd. eurų (51 mlrd. litų).

Šių 4 valstybių vadovai taip pat paragino kuo greičiau surengti Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimą ir iš naujo apsvarstyti finansų rinkų taisykles. Didžiojo aštuoneto finansų ministrų susitikimas šią savaitę numatytas Vašingtone.

Pasak Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, 4 valstybės įsikiš ir padės į bėdą patekusioms finansų institucijoms, bet nebus jokio finansinės pagalbos fondo, be to, pagal gelbėjimo planų sąlygas pareigūnai baus tų institucijų vadovus ir akcininkus.

"Kiekviena čia atstovaujama valstybė narė nusprendė, kad kokiam nors į bėdą patekusiam bankui valstybinės paramos atveju vadovams, kurie susikirto, bus taikomos sankcijos, o įsikišimo naštą pajus akcininkai", - pabrėžė šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos vadovas.

Nuomonės išsiskyrė

Rengiantis ES viršūnių susitikimui išaiškėjo ir dideli šalių nuomonių skirtumai. Vokietija griežtai atmetė Prancūzijos pasiūlymą sukurti 300 mlrd. eurų (apie 1 trilijono litų) Europos fondą, iš kurio galėtų būti skiriama pagalba ties bankroto riba atsidūrusiems bankams. Vokietija ir Didžioji Britanija nenorėjo skirti savo mokesčių mokėtojų pinigų ES valdomam fondui. Abi šalys teigė, kad gelbėjant finansų institucijas kiekvieną atvejį būtina svarstyti atskirai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir britų premjeras G.Brownas sutiko dalyvauti derybose tik tada, kai Prancūzija pažadėjo primygtinai nesiūlyti kurti bendro Europos pagalbos fondo. Šis žingsnis būtų atkartojęs JAV finansų rinkos gelbėjimo planą, pagal kurį Volstritui skiriama 700 mlrd. dolerių (1,65 trilijono litų).

Suomija taip pat griežtai kritikavo 4 valstybių susitikimą kaip labai blogą sumanymą. Finansų ministras Jyrki Katainenas sakė, jog tai nėra tinkamas būdas dirbti, nes "visi sėdi vienoje valtyje".

Atslenka recesija

Susitikimas Paryžiuje buvo surengtas Europoje gilėjant ekonomikos nuosmukiui. Prancūzija tapo antrąja šalimi po Airijos, kurią ištiko recesija.

Airija jau prisiėmė garantijas dėl indėlių 6 didžiausiuose šalies bankuose. Šį Airijos žingsnį kritikavo Didžioji Britanija, kuri baiminasi, jog kapitalas iš jos bankų bus perkeltas į geriau apsaugotas Airijos bankų sąskaitas.

Neribotas Airijos garantijas dėl indėlių bankuose kritikavo ir kanclerė A.Merkel. Ji sakė, kad kiekviena Europos valstybė privalo nacionaliniu lygiu prisiimti atsakomybę už bankininkystės krizę, tačiau nekenkdama kitoms Europos valstybėms. Atskirų valstybių sudaryti bankų gelbėjimo planai turėtų nepažeisti tarptautinių konkurencijos taisyklių. A.Merkel nurodė, kad jau prašyta Europos Komisijos ir Europos centrinio banko mėginti kalbėtis su Airija. "Svarbu veikti subalansuotai, šalims nekenkti viena kitai", - sakė A.Merkel.

Prancūzija šią krizę laiko palankia proga siekti didesnio vyriausybės vaidmens reguliuojant ekonomiką. Paryžius kritikuoja valstybės nesikišimo principą, kurį daugelis kaltina tapus pastarosios audros finansų sektoriuje priežastimi.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas taip pat yra pareiškęs, jog TVF turėtų sugriežtinti finansų rinkų kontrolę. Pasaulinę finansų krizę jis pavadino "ugnies krikštu" ir neregėtu išbandymu euro zonos šalims. "Europoje reikalingas koordinavimas, - sakė D.Straussas-Kahnas prieš viršūnių susitikimą. - Rinkoms turi būti parodyta, kad Europos šalys reaguos ne kiekviena atskirai."

Per kitą ES viršūnių susitikimą, kuris vyks spalio 15-16 dienomis, vadovai ieškos būdų, kaip atkurti pasitikėjimą, skatinti ekonomikos augimą, pažaboti infliaciją ir užtikrinti tolimesnį gyventojų bei verslo kreditavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"