TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šalys nori pačios spręsti, kiek pabėgėlių įsileis

2015 06 10 6:00
Lenkijos premjerė Ewa Kopacz ir Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka - vieni griežčiausių privalomos kvotų sistemos kritikų Europoje. vlada.cz nuotrauka

Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą, kaip Bendrijoje būtų galima teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojus. Tačiau galutinį žodį šioje diskusijoje tars būtent valstybės narės, o daugelis jų prieštarauja Briuselio siūlomai privalomai kvotų sistemai.

Gegužės 27 dieną EK paviešino konkrečius pasiūlymus, kiek atvykstančių ir Europos Sąjungoje (ES) prieglobsčio ieškančių asmenų turėtų apgyvendinti kiekviena valstybė narė. Komisijos siūlymui turi pritarti ES Taryba, kurią priklausomai nuo aptariamo klausimo sudaro įvairių sričių ministrai. Dėl siūlomų privalomų kvotų ministrai balsuos po konsultacijų su Europos Parlamentu. Šis balsavimas tikriausiai vyks tik rugsėjį, tačiau jau dabar labai tikėtina, kad EK pasiūlymą valstybės narės atmes.

Kai kurios šalys paragino Komisiją pataisyti savo planą, tačiau jos pirmininkas Jean‘as-Claude‘as Junckeris nedviprasmiškai pareiškė, kad EK šiuo klausimu tikrai nenusileis. Tuo metu Italijos, kur pirmiausia išsilaipina daugiausia pabėgėlių iš Afrikos, užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni prašė kolegų iš kitų ES narių, kad jie būtų supratingesni, parodytų solidarumą ir norą bendradarbiauti.

Prašo perskaičiuoti

Iš pradžių entuziastingai palaikiusi naująją imigracijos strategiją Prancūzija pakeitė savo oficialią poziciją, kai EK atskleidė kvotų sistemą. Gali būti, kad tai – politinis manevras. Pastaruoju metu centro dešiniųjų vyriausybę dėl silpnos pozicijos imigracijos klausimu vis aršiau kritikuoja kraštutiniai ir centro dešinieji politikai. Prancūzija norėtų, kad Komisija perskaičiuotų kvotas ir atsižvelgtų į tai, kiek pabėgėlių šalis jau yra priėmusi.

Anksčiau šiam planui pritarusi Vokietija taip pat prašo EK perskaičiuoti kvotas, ypač atsižvelgiant į tai, kiek pabėgėlių šalyje jau turi politinį prieglobstį. Vokietijos vidaus reikalų ministro Thomaso de Maiziere‘o nuomone, į kvotų sistemą turėtų patekti tik tie pabėgėliai, kurie iš tikrųjų turi galimybę nuolatinai apsigyventi ES. Pasak ministro, kiti turėtų būti išsiųsti atgal.

Lenkija priims tik krikščionis

Kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija griežtai atmetė Komisijos pasiūlymą ir neketina leistis į derybas dėl kvotų. Šalies užsienio reikalų ministras Jose Garcia-Margallo yra sakęs, kad visų pirma Komsijos planas turėtų būti proporcingas, teisingas ir realistiškas, tačiau toks nėra. Be to, ispanai ir patys kovoja su panašia problema kaip italai bei graikai. Tiesa, daug mažesniu mastu, bet čia irgi nuolatos bando patekti nelegalūs migrantai iš Ispanijos autonominių miestų Šiaurės Afrikoje – Meliljos ir Seutos, kaip pat Kanarų salų.

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz aiškiai paskelbė, kad prieštarauja privalomai kvotų sistemai. Ji pridėjo, kad pritaria pačiai idėjai – pabėgėlių srautą padalyti tarp valstybių narių, – tačiau tai turi vykti tik savanoriškai ir pačios valstybės, o ne ES institucijos, turi nuspręsti, kiek atvykėlių apgyvendins. Nuo tada, kai EK paskelbė savo planą, E. Kopacz sutiko, jog Lenkija galėtų priimti 60 pabėgėlių šeimų iš Sirijos. Tačiau jos turėtų būti atrinktos remiantis religija – visi pabėgėliai turi būti krikščionys.

Šiuo metu Lenkijoje vykdoma gana aktyvi prieš musulmonus nukreipta kampanija. Nacionalistų grupės stengiasi įtikinti tautą, kad į šalį įsileisti pabėgėlius musulmonus yra tas pats, kas įsileisti teroristus. Intelektualusis Lenkijos elitas kovoja su tokių išankstinių nuostatų įsigalėjimu visuomenėje, tačiau lenkai vis tiek išlieka neigiamai nusistatę islamo išpažinėjų atžvilgiu. Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė lenkų neigiamai vertina musulmonus. Lenkija yra homogeniškiausia ES valstybė: daugiau nei 90 proc. gyventojų čia sudaro etniniai lenkai, o katalikybę praktikuoja bent du trečdaliai lenkų.

Veidmainiška sistema

Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka irgi griežtai pasisako prieš pabėgėlių kvotas. Anot jo, vyriausybė nori padėti, tačiau savarankiškai priimdama sprendimus, o ne vykdydama privalomą reikalavimą. „Palaikome šalių teisę laisvai pasirinkti solidarumo mastą. Mes tai jau pademonstravome suteikdami namus sirų šeimoms, - priminė ministras pirmininkas (pernai Čekija suteikė politinį prieglobstį ar panašų teisinį statusą 765 žmonėms, daugiausia iš Ukrainos, Sirijos, Kubos). B. Sobotka pridėjo, kad kvotų sistema neišspręs imigrantų tragedijos, nes ji iš tikrųjų vyksta ne prie Europos krantų, o toli už jų. Todėl, premjero manymu, ES turėtų reaguoti drąsiai ir visų pirma bandyti padėti pabėgėliams kuo arčiau jų kilmės vietos.

Slovakijos vyriausybė jau kelis kartus pabrėžė, kad prisidės prie iniciatyvą blokuosiančios mažumos, jei dauguma Tarybos narių nuspręs balsuoti už kvotų sistemos įvedimą. Ministras pirmininkas Robertas Fico sakė, kad ES narės turi elgtis solidariai, bet jokiu būdu ne priverstinai. Šalies vidaus reikalų ministras Robertas Kalinakas komisijos pasiūlymą pavadino veidmainišku ir priminė, kad Bendrija atsisakė į Šengeno zoną priimti Bulgariją ir Rumuniją, nes bijojo čigonų imigracijos. „Į Europą neįsileidžiame Bulgarijos ir Rumunijos čigonų, tačiau migrantai iš Šiaurės Afrikos mums netrukdo“, - ironizavo ministras. Be to, remdamasis šalies patirtimi jis pridėjo, kad net jeigu priimtų reikalaujamą skaičių pabėgėlių, 80-90 proc. jų pabėgtų į kitas ES nares.

Bulgarija, kuri pati vargsta su dideliais srautais sirų pabėgėlių iš Turkijos, jaučiasi nuskriausta ir nepastebėta Komisijos, kuri nusprendė, kad iš kvotų sistemos naudos turėtų gauti tik Italija ir Graikija. Užuot pasidalijusi su kitomis valstybėmis narėmis pabėgėlių našta, Bulgarija turėtų priimti dar 672 papildomus imigrantus.

Tuo tarpu Rumunijos tonas šiuo klausimu gana atjaučiantis, bent jau oficialiai. Rumunijos premjeras Victoras Ponta sakė, kad Europa negali atsitverti nuo imigrantų. Pasak jo, europiečiai turi suprasti, kad šie žmonės į ES atvyksta ieškodami geresnio gyvenimo, nes bijo likti savo šalyse, todėl Bendrija privalo rasti sprendimą integruoti bent jau didžiąją jų dalį.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"