TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sąmyšis euro zonoje

2015 07 06 11:13
Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos lyderiai pirmadienį ėmėsi skubiai ieškoti atsako į Graikijos rinkėjų tvirtai ištartą „Ne“ griežto taupymo priemonėms per lemtingą referendumą, dėl kurio šalis gali pasitraukti iš euro zonos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiks Paryžiuje su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u po to, kai Graikija sekmadienį atmetė tarptautinių kreditorių reikalavimą griežtai taupyti mainais į finansinę pagalba

Abu lyderiai, kurie vėlai sekmadienį vakare kalbėjosi telefonu, sutiko, kad „Graikijos žmonių balsavimas turi būti gerbiamas“.

Jie taip pat pranešė apie ketinimą sušaukti euro zonos lyderių viršūnių susitikimą, o kiek vėliau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad šis nepaprastasis susitikimas įvyks antradienį.

Pirmadienį taip pat vyks virtinė kitų susitikimų, Europos lyderiams stengiantis įvertinti, kokių padarinių sukels balsavimas Graikijoje, tapęs pergale tos šalies radikalių kairiųjų pažiūrų premjerui Alexiui Tsiprui, kuris po referendumo pareiškė, kad tai nėra „ryšių nutraukimas“.

Referendumo padariniai vis dar neaiškūs, o kai kurie analitikai prognozuoja, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos yra „labai didelė“.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienio rytą ketina surengti telekonferenciją su Europos centrinio banko (ECB) vadovu Mario Draghi, D.Tusku ir Eurogrupės vadovu Jeroenu Dijsselbloemu.

Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministrai ketina 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku pradėti derybas Varšuvoje, o euro zonos centrinių bankų aukščiausi pareigūnai susitiks Briuselyje.

Sugriovė tiltus

Europos lyderiai baimingai ir atsargiai reagavo į anksti pirmadienį Graikijos vidaus reikalų ministerijos paskelbtus galutinius referendumo rezultatus, rodančius, kad šalies žmonės įtikinama 61,31 proc. persvara atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai. „Taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė 38,69 Graikijos piliečiai. Aktyvumas plebiscite buvo 62,5 procento.

A. Tsipras „sugriovė tiltus“ tarp Graikijos ir Europos, laikraščiui „Tagesspiegel“ pareiškė A.Merkel pavaduotojas ir Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis ir pridūrė, kad dabar „sunku įsivaizduoti“ naujas derybas.

A. Tsipras ir jo vyriausybė veda Graikiją „kartaus išsižadėjimo ir beviltiškumo“ keliu, sakė S.Gabrielis , išdėstydamas pirmą aukšto lygio Vokietijos vyriausybės atstovo reakciją į įvykusį plebiscitą.

A. Tsipras „sugriovė paskutinius tiltus, kuriuos Graikija ir Europa turėjo pereiti, kad rastų kompromisą, – sakė vicekancleris. – Tarus „Ne“ euro zonos taisyklėms ... derybas dėl milijardų eurų finansinio gelbėjimo programų sunku įsivaizduoti.“

Savo ruožtu euro zonos finansų ministrų Eurogrupės vadovas J.Dijsselbloemas graikų tartą „Ne“ pavadino „labai apgailėtinu Graikijos ateičiai“.

Tokijuje įsikūrusios investicijų bendrovės „Nomura Securities“ valiutų analitikas Shinya Harui sakė, kad bendrosios ES valiutos kursas laikosi, kol investuotojai „vertina Graikijos pasitraukimo iš euro zonos padarinių išsiplėtimo grėsmes.

„Aš asmeniškai manau, kad (Graikijos pasitraukimo) tikimybė labai didelė, apie 70–80 proc.“ – sakė jis.

Ryšiai nenutraukti?

Sakydamas kalbą per televiziją po referendumo A. Tsipras tikino, jog graikų „Ne“ nereiškia santykių su Europa nutraukimo. Jis pabrėžė, kas šalies narystė euro zonoje yra „neatšaukiama“, nes nėra jokio teisinio mechanizmo, kuris leistų iš jos pašalinti kurią nors šalį.

„Tai nėra ryšių nutraukimo su Europa mandatas, bet mandatas, kuris sustiprina mūsų derybinę galią pasiekti gyvybingą susitarimą“, – sakė jis.

A. Tsipras sakė, kad šalies skolintojai – Europos Komisija, ECB ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – pagaliau turės pradėti kalbėti apie milžinišką 240 mlrd. eurų sumą, kurią jiems yra skolinga Graikija.

„Šįkart skolos (klausimas) bus ant derybų stalo“, – pabrėžė premjeras.

Graikijos konservatyvios opozicijos vadovas Antonis Samaras paskelbė atsistatydinantis, kai sekmadienį paaiškėjo, į kurią pusę krypsta balsavimo rezultatai. Jo Naujosios demokratijos partija ragino per referendumą balsuoti „Taip“.

„Aš suprantu, kad mūsų didžiajam judėjimui reikia naujo starto. Nuo šiandien aš atsistatydinu iš lyderio posto“, – sakė Naujosios demokratijos lyderis, anksčiau ėjęs premjero pareigas.

64 metų A. Samaras buvo raginamas atsistatydinti jau sausį, kai jo partiją per nacionalinius rinkimus sutriuškino A. Tsipro radikali kairioji partija „Syriza“.

A. Samaro vyriausybės kadencija turėjo baigtis 2016 metais, bet pernai gruodį jo trapi koalicija nesugebėjo išrinkti kandidato į Graikijos prezidento postą, todėl buvo paskelbti pirmalaikiai rinkimai.

Ant prarajos krašto

Graikija balansuoja ant finansinės prarajos krašto. Jeigu šalis negaus pinigų ir paskolų iš Europos institucijų, vyriausybei gali tekti neribotam laikui atidėti skolų grąžinimą arba grįžti prie nacionalinės valiutos drachmos, kad ekonomika galėtų toliau suktis.

Praeitą antradienį Graikija paskelbė negalinti grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui ir tapo pirmąja išsivysčiusia valstybe, įsiskolinusia tai institucijai. Dėl šios priežasties Atėnai neturi galimybės gauti daugiau lėšų iš tos institucijos, kol bus panaikintas įsiskolinimas.

Tą pačią dieną baigėsi anksčiau Graikijai suteikto finansinės pagalbos paketo galiojimas, nors A. Tsipras ragino jį pratęsti, kol įvyks referendumas.

Tuo tarpu penktadienį Graikiją nemokia oficialiai paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų.

Kaip pranešama, Graikijos bankai beveik nebeturi apyvartinių lėšų, kai panikos apimti klientai puolė atsiimti savo pinigų, A. Tsiprui birželio 27 dieną netikėtai paskelbus referendumą. Savaitę trukęs bankų uždarymas ir įvestos griežtos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios gyventojams per dieną bankomatuose išsiimti ne daugiau negu 60 eurų ir draudžiančios pervesti pinigus į užsienį, sulėtino lėšų nuotėkį.

Tačiau tuo atveju, jeigu ECB per artimiausias 1–2 dienas skubiai neįlies eurų Graikijos bankams, gali bankrutuoti daugiau verslo įmonių, o paprasti graikai taip pat nukentės.

Vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Sakelaridis sekmadienio vakarą sakė, kad Graikijos centrinis bankas prašo ECB pervesti lėšų pagal Likvidumo pagalbos kritiniais atvejais teikimo mechanizmą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"