TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sankcijos Kremliaus neišgąsdino

2014 03 19 6:00
V.Putinas priima Krymą į Rusija. Iš kairės: Krymo premjeras S.Aksionovas, parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas, Rusijos prezidentas V.Putinas ir Sevastopolio meras Aleksėjus Čalyj. Reuters/Scanpix nuotrauka

Griaudint Rusijos įstatymų leidėjų ovacijoms vakar prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartį su Krymo vadovais dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos Federacijos. JAV ir Europos Sąjungos paskelbtos sankcijos ne tik nepaskatino Kremliaus pakeisti nuomonės Krymo klausimu, bet, atrodo, netgi sugriežtino jo poziciją.

Kremliaus valdoma Krymo marionečių vyriausybė su Sergejumi Aksionovu priešakyje paprašė Maskvos priimti regioną į Rusijos sudėtį. Šis klausimas Rusijos parlamente turėtų būti nagrinėjamas penktadienį. Tačiau, kaip ne pirmą kartą per visą Ukrainos krizę, dėl Rusijos atsakymo abejoja mažai kas. Jau imtasi paruošiamųjų darbų prijungti pusiasalį prie federacijos.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo pripažino Krymo nepriklausomybę, o vakar – sutartį su savo statytiniais Kryme dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos. Ceremoniją tiesiogiai transliavo valstybinė televizija, o jos metu aidėjo Rusijos parlamento narių ovacijos.

Šią sutartį dar turės ratifikuoti šalies įstatymų leidėjai, tačiau jau dabar akivaizdu, kad penktadienio parlamento posėdis bus tik formalumas. Beje, tą pačią dieną planuojamas ir Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymas, atversiantis kelią narystei Bendrijoje.

Jokių rezultatų

Iki šiol JAV ir ES taikytos sankcijos (ar gąsdinimas didesnėmis) nedavė visiškai jokių rezultatų. Priešingai, atrodo, kad jos tik dar labiau kursto Kremliaus agresiją ir suteikia V.Putinui galimybę pasiekti būtent tai, ko, anot geopolitikos analitikų iš "Stratfor" organizacijos, jam labiausiai ir reikia. Po Maidano perversmo Ukraina ėmė slysti jam iš rankų, o pasaulis pradėjo suvokti slopstančią Rusijos galią. Aneksavus Ukrainos pusiasalį Rusija, o visų pirma V.Putinas, pasaulio akyse tapo chuliganu, o namie – nugalėtoju. Pasak politologų, būtent to Kremliaus strategai, bandantys užmaskuoti silpstančias Rusijos pozicijas, ir siekia.

Pirmadienį paskelbtas Vakarų sankcijas Rusijos ir Ukrainos politikams – artimiausiai V.Putino aplinkai, tačiau ne pačiam prezidentui – JAV prezidentas Barackas Obama iškilmingai pavadino griežčiausiomis nuo šaltojo karo laikų. Maža to, anot jo, jos reiškia, kad Rusijos veiksmai susilaukė tarptautinio atsako ir neigiamų padarinių. Maždaug dvidešimčiai Rusijos ir Ukrainos pareigūnų uždrausta atvykti į JAV ir ES ir įšaldytos jų sąskaitos. Jungtinės Valstijos teigia neatmetančios galimybės patvirtinti ir tolesnes sankcijas „asmenims, kurie neužima postų vyriausybėje, bet daro įtaką Rusijos vyriausybės politikai ir ekonomikai.". Kitais žodžiais tariant – rusų oligarchams, turintiems didžiulę įtaką Kremliaus vykdomai politikai.

Nerimaujantys dėl savo ateities krymiečiai skuba išsigryninti bankuose laikytas santaupas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Į pirmadienį paskelbtas sankcijas tinkamai nesureagavo net politiniams neramumams itin jautrios akcijų biržos. Priešingai, Vakarams pranešus apie šias priemones, akcijų kainos pakilo, ypač Maskvoje. Anot analitikų, tokie pokyčiai atskleidžia, kad dauguma investuotojų mano, jog sankcijos yra minimalios ir mažai tikėtina, kad išprovokuos kokį nors rimtą V.Putino atsaką, galintį neigiamai paveikti Europos ir viso pasaulio ekonomiką.

O patys rusai, kurių ambicijas pažaboti šiomis priemonėmis ir buvo siekiama, tik laido ironiškas replikas ir neatrodo, kad yra nors kiek išsigandę. Parlamento žemieji rūmai net vienbalsiai priėmė deklaraciją, kurioje sakoma: „Siūlome ponui Obamai ir eurobiurokratams įtraukti visus Valstybės Dūmos deputatus, balsavusius už šią rezoliuciją, į Rusijos piliečių, kuriems taikomos JAV ir ES sankcijos, sąrašą.“ Keli įstatymų leidėjai tikino, kad Vakarų taikomos priemonės jų niekaip nepaveiks ir jie tikrai ištvers be kelionių į ES ar JAV teritorijas, o premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas socialiniame tinkle „Twitter“ sarkastiškai džiūgavo: „Pasaulinis pripažinimas, pagaliau!”

Nežinia ir nerimas

Krymo aneksiją Rusija bando pateisinti vardydama įvairius istorinius precedentus: nuo Kosovo, kuris 2008 metais pasiskelbė esąs nepriklausomas nuo Serbijos, iki Folklando Salų – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos šalia Argentinos. Pastaroji šias salas laiko okupuotomis britų ir priskiria jas savo teritorijai, tačiau patys salų gyventojai pernai surengtame referendume pripažino, kad esama padėtis ir politinis teritorijos statusas juos puikiai tenkina.

Pagrindinis Maskvos argumentas – Krymas visada priklausė Rusijai, o dabar tai patvirtino ir jo gyventojai. Rusai, atrodo, pamiršta, kad pusiasalis daug ilgiau buvo Osmanų imperijos nei Sovietų Sąjungos sudėtyje. Vadovaujantis tokia logika, Turkija turi daug didesnę moralinę teisę atplėšti šią Ukrainos teritorijos dalį nei Rusija.

Simferopolyje nutilus džiaugsmo šūksniams, fejerverkams ir Rusijos himnui, tiek regiono sostinėje, tiek kituose miestuose žmonės pagaliau ima suprasti, kad jų laukia toli gražu ne lengvi laikai. Kryme vyrauja nerimas dėl ateities ir nežinia. Referendumas buvo suorganizuotas per dvi savaites, nepaaiškinus gyventojams, kas iš tikrųjų jų laukia, ir neapmąsčius rimtų šio perėjimo padarinių. Nebuvo pateiktas net joks konkretus tolesnių veiksmų planas. Pirmadienį buvo paskelbta, kad Kryme nebegalioja Ukrainos įstatymai. Rusijos įstatymai kol kas ten irgi galioti negali, nes regionas prie jos dar oficialiai neprijungtas. Tad kokie teisės aktai reguliuoja gyvenimą Kryme? Atrodo, kad pusiasalyje, bent jau teisiškai, sudarytos puikios sąlygos anarchijai. Gyventojų nerimą gerai iliustruoja prie bankų poskyrių, ypač ukrainietiškų, kurie gali būti uždaryti, nusidriekusios eilės – žmonės skuba išsigryninti pinigus. Kai kurie bankai vakar buvo uždaryti dėl skubaus perėjimo nuo grivinos prie rusiško rublio.

Krymo premjeras S.Aksionovas nepailsdamas tikina, kad regiono prijungimas prie Rusijos bus sklandus ir lengvas, nors visi formalumai gali užtrukti iki metų. Tikėtina, kad per tą laiką net ir didžiausi V.Putino gerbėjai Kryme ims abejoti, ar tikrai buvo verta taip stengtis „grįži namo“, į Rusiją.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"