TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sankcijos patyliukais dirba savo darbą

2014 11 25 6:00
Iranas jau daugelį metų patiria sankcijas, bet dėl to žmonės pyksta ne ant savo valdžios, o ant tų, kurie jas taiko. AFP/Scanpix nuotrauka

Derybos dėl Irano branduolinės programos trunka jau pustrečių metų, bet nieko konkretaus pasiekti nepavyko. JAV teigia, kad tik sankcijos verčia šalį sėsti prie derybų stalo. Kiek jos iš tikrųjų veikia agresyvius, pasauliui nedraugiškus režimus? Tai ypač aktualu svarstant, ar sankcijos gali pakeisti Rusijos elgesį.

Iranas ir šešios įtakingos pasaulio valstybės nesugebėjo iki vakar numatyto galutinio termino užbaigti derybų dėl Teherano branduolinių ambicijų, tad 12 metų trunkanti šiitiškos respublikos ir Vakarų priešprieša tęsiasi toliau. Derybų tikslas - pasiekti susitarimą, kuris išsklaidytų Vakarų būgštavimus, kad Iranas kuria branduolinę bombą, ir leistų panaikinti sankcijas, atsiliepiančias 76 mln. Irano žmonių. Teheranas tikina, kad jo branduolinė programa skirta tik taikiems tikslams ir jis turi teisę ją plėtoti.

Sunkiausia susitarti, kokio masto sodrinimo programą gali vykdyti Iranas, kokiu greičiu turi būti atšauktos sankcijos ir kuriam laikui sudaromas susitarimas.

Daug kas sako, jog sankcijos nepaveikė Irano valdančiojo elito elgesio. Vis dėlto jos reikšmingai sulaiko Iraną nuo dar agresyvesnių veiksmų regione. Jei ne sankcijos, Iranas nė nesikalbėtų apie savo branduolinę programą. Tai neseniai pareiškė JAV prezidentas Barackas Obama.

Ypač nervingai derybas Vienoje stebi Irano nedraugės Izraelis bei Saudo Arabija. Abi šios šalys bijo silpno susitarimo, kuris nepažabos Irano branduolinių užmojų, o jei derybos visai nutrūktų, tai gali būti dar didesnis postūmis Iranui tapti branduoline valstybe. Izraelis yra pareiškęs, kad niekada to neleis, ir neoficialiai yra pasiuntęs savo karo lėktuvus, kurie subombardavo kai kuriuos Irano branduolinius objektus. Iranas nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti ir nuolat grasina nušluoti žydų valstybę nuo žemės paviršiaus.

Sankcijos verčia ieškoti kompromiso

Derybų dalyviai neslepia, kad tarp Irano ir šešių valstybių (JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Kinijos) egzistuoja nesutaikomi požiūrio skirtumai. Nepaisydamos to, vakar šalys buvo nusiteikusios siekti paskutinio postūmio, o jei nepavyks - žiūrėti, kur galima eiti toliau. Susitarta derybas pratęsti iki kitų metų liepos. Tačiau kai kurie Vakarų atstovai abejojo, ar verta be galo tęsti derybas tikintis, kad Iranas pademonstruos lankstumą. Irano vadovybė nerodo noro siekti kompromiso. Dėl aklavietės Teheranas kaltina Vakarus, kad šie kelia Iranui nepamatuotus reikalavimus. Šalis baiminasi, kad po vidurio kadencijos rinkimų JAV, kai abiejuose Kongreso rūmuose dominuos respublikonai, sulauks naujų sankcijų.

Iranui taikomos sankcijos gali būti pavyzdys ir kalbant apie Rusiją, kuriai Vakarai taip pat pradėjo taikyti sankcijas, tiesa, nepalyginti švelnesnes ir trunkančias dar tik vos kelis mėnesius. Sankcijos Iranui buvo iš esmės sugriežtintos 2011 metais. Daugiau kaip 50 metų JAV ekonomines sankcijas patiria komunistinė Kuba, tarptautinė bendruomenė taiko sankcijas Šiaurės Korėjai. Nė vienu atveju tai nepadėjo pakeisti režimo. Tas pats pasakytina ir apie Baltarusiją bei jos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Tiesa, nukaršę Kubos lyderiai broliai Castro vis dėlto atleido gniaužtus ir dabar, po daugybės dešimtmečių, kubiečiams šis tas šviečiasi - šalyje randasi privatus sektorius, kai kurie kapitalizmo principai. Ir tai dar vienas komunistinės sistemos, grindžiamos nelaisve ir planine ekonomika, pralaimėjimas po SSRS žlugimo. Kada nors režimas vis tiek prieina liepto galą.

Meilė iš reikalo

Irano branduolinę programą palaikantis iranietis reikalauja panaikinti jo šaliai sankcijas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Sankcijos neleidžia Iranui įveikti atsilikimo ir gali pastūmėti jį į dar glaudesnius santykius su Maskva. Su ja po islamo revoliucijos Iranas ir taip palaiko glaudžius ryšius. Dabar priešiškumas Amerikai ir Vakarams dar labiau suartina Iraną ir Rusiją. Tačiau ekspertai sako, kad Teherano draugystę su Maskva lemia ne tiek laisvas pasirinkimas, kiek tai, kad jokio kito varianto nėra. Nors Rusija stato Irane atominius objektus, Teheranas nelaiko Maskvos nei naudinga, nei pasitikėjimo verta partnere. Iš tikrųjų šiuo metu Irano interesai kur kas labiau sutampa su JAV interesais (kova su "Islamo valstybe"), bet Irano vidaus politika trukdo šaliai tai pripažinti ir atsiverti bendradarbiavimui su Vakarais, pirmiausia, regioninio saugumo srityje.

Lygiai tokiu pačiu abipusiu nepasitikėjimu grindžiami ir Rusijos bei Šiaurės Korėjos santykiai. Šiomis dienomis Pchenjanui aktualu, kad Rusija vetuotų pastangas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje perduoti Šiaurės Korėjos vadovą Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui už nusikaltimus žmogaus teisių srityje. Galima neabejoti, kad tokią rezoliuciją vetuos Pekinas. Mat Rusija ir Kinija vienodai baiminasi, kad gali ir prieš save sulaukti panašių priemonių. Kinija nuolat kritikuojama dėl žmogaus teisių pažeidimų, o V. Putinas bijo, kad vieną gražią dieną turės atsakyti už nusikaltimus savo tautai ir kraujo liejimą Ukrainoje.

Šiaurės Korėja seniai patiria tarptautinę izoliaciją, o Rusija su tuo susiduria tik dabar. Pasaulio lyderiai per Didžiojo dvidešimtuko susitikimą Sidnėjuje kuo aiškiausiai parodė, jog V. Putinas yra atstumtasis, su kuriuo niekas nenori kalbėtis. Nesulaukęs susitikimo pabaigos, jis buvo priverstas išvykti. Su tokiu požiūriu į save Rusijos lyderis susidūrė pirmą kartą nuo 2000 metų, kai atėjo į valdžią. V. Putinui buvo parodyta, kad pasaulis jo nebijo ir jis niekam neįdomus. Tad Rusijos prezidentui telieka važinėti po kokias nors BRICS valstybes, kur jis sutinkamas labai draugiškai ir girdi antiamerikietišką retoriką. Europoje tokių salų irgi yra. Per patį pasipiktinimo dėl Krymo aneksijos įkarštį V. Putiną priėmė Austrija, o dabar į Čekiją pakvietė jos prorusiškas prezidentas Milošas Zemanas.

Ryžtas nepasiduoti

Iranas, panašiai kaip ir Rusija, kategoriškai neigia, kad sankcijos gali paveikti šalies politiką. Kaip ir V. Putinas, kuris sako, kad Amerika nori parklupdyti Rusiją, bet jai niekada nepavyks to padaryti, taip ir Irano pareigūnai pabrėžia, jog, nepaisant sankcijų, urano sodrinimo centrifūgų skaičius Irane per dešimtmetį padidėjo daugiau nei 60 kartų. Irano užsienio reikalų ministras tikina, kad sankcijos nepadeda spręsti problemos, o pačios yra didžiausia problema.

Medicina yra viena sričių, kur sankcijos ypač apčiuopiamos. Vaistai ir medicinos įranga Irane smarkiai pabrango, iš lentynų dingo visi labai geros kokybės europietiški vaistai, medicinos įstaigos negali garantuoti kokybės. Tas pats prasideda Rusijoje. Visiškai susidėvėjusi Irano aviacija. Seni lėktuvai genda ir krinta, nes šalis negali įsigyti remontui reikalingų dalių. Tai neskatina iraniečių simpatijų Vakarams. Žmonės sako, kad elitui nieko netrūksta, kenčia tik paprasti gyventojai. Tai žeidžia žmonių orumą ir didina nepasitikėjimą Vakarais. Be to, nors Irano ekonomikos būklė labai sunki, ji geresnė nei prieš metus. Pagerėjimas siejamas su naujuoju išrinktu prezidentu Hassanu Rouhani, kuris ėmėsi taisyti daugelį ankstesnio režimo klaidų, bet taip pat ir su sankcijų palengvinimu 2013 metų lapkritį pagal Ženevoje pasiektą tarpinį susitarimą.

Daug iraniečių palaiko savo šalies branduolinę programą ir mano, kad ji turi būti toliau plėtojama, nepaisant amerikiečių valios. Esą amerikiečiai nenori, kad Iranas vystytųsi, kad atsistotų ant kojų ir būtų nepriklausomas nuo Amerikos. Žmonės pyksta ne ant savo valdžios, o ant tų, kurie taiko sankcijas. Tas pats pastebima ir Rusijoje. Dauguma rusų su dideliu pakilimu sutiko sankcijas, jos pabudino žmonėse ryžtą viską iškęsti ir nieku gyvu nepasiduoti.

Tačiau sankcijos tyliai ir neišvengiamai dirba savo darbą tiek Irane, tiek Rusijoje - tie, kurie nenori laikytis civilizuoto pasaulio taisyklių, nėra pakviesti laisvai naudotis visuotiniu gėriu, kurį kuriant patys neprisideda ir kurį grasina sunaikinti bei atimti iš kitų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"