TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sankcijos Rusijai skaldo Europą

2015 03 19 6:00
Krymui švenčiant prisijungimo prie Rusijos metines V. Putinas permeta į aneksuotą Juodosios jūros pusiasalį strateginę ginkluotę.

Nors Minsko susitarimų nesilaikoma ir Maskva žvangina ginklais nuo Arkties iki Juodosios jūros, kažin ar per šiandien ir rytoj vykstantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą šalys nuspręs pratęsti Rusijai taikomas sankcijas, kurių galiojimas baigiasi birželį. Juo labiau nėra ko tikėtis, kad būtų imtasi papildomų sankcijų.

Griežto kurso Rusijos atžvilgiu šalininkės, tokios kaip Didžioji Britanija, Skandinavijos ir Baltijos šalys, nori bent jau pratęsti apribojimus Rusijos energetikos, finansų bei gynybos sektoriams. Kad ir kaip kartais skeptiškai tos sankcijos vertinamos, jos yra vienintelis ES įrankis siekiant paveikti Rusijos elgesį Ukrainos atžvilgiu. Kad ir ką sakytų Maskva, sankcijos skaudžiai kerta Rusijos ekonomikai, ir Maskva labai stengiasi sukiršinti Vakarų sąjungininkes, kad sankcijų gniaužtai atsileistų.

Rusija ginkluota jėga atplėšė nuo Ukrainos Krymą, sukurstė separatistus Rytų Ukrainoje ir pati dalyvauja karo veiksmuose toje šalyje, nors tai ir neigia. Europai ypač rūpi, kad būtų laikomasi Minsko susitarimų, kurie turi būti įgyvendinti iki šių metų pabaigos. Visa bėda, kad Rusija nieko nėra įsipareigojusi tuose susitarimuose, tačiau pati nuolatos kelia balsą kaltindama Kijevą, kad šis juos pažeidžia.

Kai Rusijos armijos remiami separatistai užgrobė Debalcevę, tikėtasi, kad sankcijos bus ne tik pratęstos, bet ir bus imtasi naujų, dar griežtesnių priemonių. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas tuo klausimu vykdė konsultacijas Europos sostinėse, bet susidūrė su didžiuliu kai kurių ES lyderių vangumu - nenoru "erzinti Rusijos".

Naivu tikėti V. Putinu

D. Tuskas aiškino, kad ES neturėtų eiti į kompromisus su Rusija dėl sankcijų. Pasak jo, tikėjimas, kad prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi vadovaudamasis geros valios principu, yra arba naivus, arba veidmainiškas. Jei sankcijos Maskvai būtų atšauktos anksčiau, nei Ukraina atgaus savo sienų su Rusija kontrolę, tai galėtų pakenkti Bendrijos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis. „Negaliu sutikti su argumentu, kad turime tikėti Rusijos gera valia. Kai girdžiu, jog turime kliautis prezidento V. Putino ar separatistų gera valia, žinau, jkad tai yra arba naivumas, arba veidmainystė. Čia tinka palyginimas su nuolaidžiavimo politika“, - sakė D. Tuskas interviu, kurį paskelbė keli Europos laikraščiai.

Nepaisydamos to, Prancūzija, Italija ir Ispanija aiškiai leidžia suprasti, jog iš anksto nepratęs sankcijų, kad neišprovokuotų Maskvos ir nesuduotų smūgio tegul ir trapiems Minsko susitarimams.

Akivaizdu, kad iki birželio Ukraina tikrai nekontroliuos savo rytinės sienos, kaip numatyta Minsko susitarimuose, tad sankcijų klausimą vis tiek teks spręsti. Tačiau ES lyderiai kol kas linkę jį atidėti. Blogiausia, kad ES nėra pasirengusi rimtiems debatams iki birželio, kai reikės priimti sprendimą.

Greičiausiai ES lyderiai tiesiogiai susies sankcijas su Minsko susitarimų įgyvendinimu ir pratęs sankcijas Rusijai iki 2015 metų pabaigos, bet tai bus padaryta tik per kitą ES viršūnių susitikimą birželį arba liepą.

Tuo metu Rusija didina savo karinį aktyvumą, taip keldama vis didesnį NATO susirūpinimą. Lenkijos ministrės pirmininkės Ewos Kopacz manymu, šitaip Maskva nori paveikti ES svarstymą dėl sankcijų.

Rengiasi puolimui ar gąsdina?

Rusijos prezidentas V. Putinas pirmadienį įsakė pradėti didžiulius karinius manevrus, per kuriuos į Arkties regioną bus permesta beveik 40 tūkst. karių. Be to, į Kaliningrado sritį tarp Lenkijos ir Lietuvos perkeliami naikintuvai ir bombonešiai, o antžeminių pajėgų grupė bus sustiprinta taktinių balistinių raketų kompleksais „Iskander“ iš Vakarų karinės apygardos, jie bus atgabenti Baltijos jūros laivyno desanto laivais. Rusija taip pat paskelbė visišką kovinę parengtį Pskovo desanto divizijoje netoli sienos su Estija ir Latvija.

„Rusija tokius gestus rodo ES viršūnių susitikimo kovo 19-20 dienomis išvakarėse, kad turėtų nors kokios įtakos Europos Tarybos sprendimams dėl sankcijų, – sakė E. Kopacz . - Matome padidėjusį pajėgų aktyvumą Baltijos jūroje ir Baltijos oro erdvėje, bet kol kas nėra pagrindo skelbti pavojų.“

NATO sunerimusi dėl didžiulio masto karinių mokymų, Rusijos vykdomų be perspėjimo, ir mano, kad tai kelia pavojų pasaulio stabilumui. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, jog siekiant išbengti nesusipratimų kariniai mokymai turi būti aptariami iš anksto.

Pasak kai kurių karinių ekspertų, Rusijos vykdomos tokios karinės pratybos rodo, jog Maskva rengiasi didelio masto karo veiksmams prieš Vakarus. "Jeigu mokymai apima ir Krymą, ir Arktį, ir Kaliningradą, žinoma, jog tai pasirengimas dideliam karui. Priešas gali būti tik NATO šalys, nes tik jos gali pretenduoti į Rusijos teritoriją", - teigė karo ekspertas Aleksandras Golcas. Tačiau jis pabrėžė, kad šiuo metu nei Rusija, nei Vakarai nepasirengę dideliam puolimui.

Savo ruožtu Rusija baksnoja į išaugusį NATO pratybų skaičių. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Aljanso pasirinktas kursas stiprinti bloko karinį potencialą telkiant pajėgas ir kuriant infrastruktūrą rytiniame flange bei didinant pratybų skaičių prie Rusijos sienos "sukuria papildomą įtampą, provokuoja konfrontaciją ir pakerta visą euroatlantinio saugumo sistemą".

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"