TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sankcijų karas tęsiasi

2014 07 18 6:00
Šią savaitę Brazilijoje viešėjęs ir naujų sąjungininkų ieškojęs Vladimiras Putinas pareiškė esąs nusivylęs JAV veiksmais. Reuters/Scanpix nuotraukos

Jungtinės Valstijos sugriežtino ekonomines sankcijas Rusijai dėl nesibaigiančio konflikto kurstymo Ukrainoje. Šįkart nusitaikyta į finansines, energetines, ginklų bei gynybos bendroves. Europos Sąjunga (ES) neryžtingai seka JAV pėdomis. Kremlius negailėdamas pila purvą ant Vakarų ir apdairiai rengia atsakomąjį smūgį.

Bene skambiausi pavadinimai naujame JAV sankcijų sąraše – „Gazprombank” ir naftos kompanija „Rosneft”. Sankcijos taip pat pritaikytos Feodosijos naftos terminalui Kryme ir ginklų gamybos koncernui „Kalašnikov”.

Į asmenų, kuriems taikomos naujos sankcijos, sąrašą įtrauktas Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Neverovas, federalinis aneksuoto Krymo reikalų ministras Olegas Saveljevas, prezidento Vladimiro Putino patarėjas Igoris Ščiogolevas.

Į sąrašą pateko ir Aleksandras Borodajus - vienas iš separatistinės vadinamosios Donecko respublikos lyderių. Be to, naujos sankcijos bus taikomos ir pačioms separatistinėms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.

ES politikai suskubo derinti veiksmus su JAV, tačiau papildyto sankcijų sąrašo kol kas nepaviešino. Tai žadama padaryti iki šio mėnesio pabaigos. Skelbiama, kad naujos sankcijos bus taikomos „individams ar subjektams, kurie teikia aktyvią paramą Rusijos sprendimų priėmėjams, atsakingiems už Krymo aneksiją ar destabilizaciją rytinėje Ukrainoje”. Bendrija jau taiko kelionių draudimą ir turto įšaldymą iš viso 72 asmenims iš Rusijos ir Ukrainos.

ES šalių vadovai taip pat susitarė įšaldyti naujas Europos investicinio banko ir Londone įsikūrusio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko investicines programas Rusijoje. Tačiau griežtų ekonominių sankcijų ir vėl nebuvo imtasi.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka vakar gyrė sugriežtintas Vakarų sankcijas Rusijai, ypač Bendrijos sprendimą nutraukti naujų projektų finansavimą Rusijoje. Savo „Facebook” paskyroje Ukrainos lyderis rašė, kad ES pademonstravo tikrą paramą Ukrainos suverenumui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei.

JAV prezidentas Barackas Obama tikino amerikiečius, kad jiems neatsilieps Rusijai taikomos sankcijos.

Apkaltino šantažu

Vakar Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad Kremlius netoleruos tariamo JAV šantažo. Kremliaus politikų teigimu, amerikiečiai kerštauja dėl to, kad krizė Ukrainoje klostosi ne pagal jų pageidavimus, o savo nuomonės neturinti ES tik palaiko JAV pozicijas. Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas naująsias sankcijas pavadino visiškai nepriimtinomis. Vakar jis Rusijos žiniasklaidai sakė, kad jos tik dar labiau komplikuos Maskvos ir Vašingtono santykius. Pasak S. Riabkovo, Maskva ketina atsakyti į naująsias JAV priemones, tačiau ji nekopijuos amerikiečių veiksmų. Jis patikino, kad Kremliaus atsakas skaudžiai atsilieps amerikiečiams.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pareiškė, kad tokios JAV priemonės, nors ir žalingos, Rusijos neparklupdys.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje laikėsi visiškai priešingos nuomonės. Jis sakė, kad ne kas kitas, o patys Ukrainos žmonės turi spręsti savo šalies likimą, ir kaltino Kremlių nenoru nutraukti konflikto kurstymą Ukrainos rytuose. JAV prezidento teigimu, naujieji Jungtinių Valstijų veiksmai Rusiją paveiks taip, kad ši atsisakys savo užmačių Ukrainoje.

Jokių perspektyvų?

Pats V. Putinas šįkart į paskelbtas sankcijas reagavo be jokių šmaikštavimų. Šią savaitę Brazilijoje viešėjęs Rusijos prezidentas sakė, kad dėl tokio Vakarų elgesio jų santykiai su Rusija tik dar labiau pašlis.

Belieka klausti, ar tikrai šalių santykiai tokie prasti. Ypač daug abejonių vis kelia Vakarų Europos pozicija: praėjusį sekmadienį V. Putinas kone draugiškai šnekučiavosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel pasaulio futbolo čempionato finalo metu Brazilijoje, Francois Hollande’as džiaugiasi sėkmingu „Mistral” karinės klasės laivų sandoriu su Rusija, o britų naftos kompanija „British Petroleum” prieš tris savaites pasirašė daugiau nei milijardo eurų vertės sandorį su Rusijos „Rosneft”, prieš kurią nukreiptos JAV sankcijos.

Situacija klostosi panašiai kaip ir prieš porą mėnesių: kiekviena valstybė žiūri savų interesų ir nenori pyktis su Rusija tose srityse, kuriose nukentėtų pačios, o ten, kur gali pasipelnyti, visai ramiai tai ir daro.

Abejoti reikėtų ne tik dėl valstybių pozicijos, bet ir naujų sankcijų veiksmingumo. Kol kas Rusijai nėra reikalo numarinti to, ką ji pasėjo Ukrainoje. Įvykiai ten klostosi taip, kaip nori Kremlius. Vien šią savaitę Ukrainos valdžia paskelbė apie mažiausiai 55 civilių ir kariškių žūtis. Sukilėliai ir separatistai verčiami aukomis, o vyriausybinės pajėgos kaltinamos peržengusios ribas.

Nors Rusija nuolat kartoja, kad visai nesikiša į Ukrainos reikalus, faktai ir toliau byloja ką kita: šią savaitę Pentagonas pranešė, kad prie Ukrainos pasienio Rusija sutelkė 12 tūkst. karių pajėgas. Kol kas Kremlius vargu ar juos naudos. Akivaizdu, kad daug veiksmingesnė taktika yra lėtai vesti iš kantrybės amerikiečius ir jų sąjungininkus Europoje bei pamažu ardyti Ukrainą tariamai jos pačios rankomis.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"