TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Santykiai su Baltarusija: tarp naudos ir vertybių

2013 05 24 5:53
Lietuvos ir Baltarusijos santykiai tam tikru požiūriu yra ir "didžiųjų brolių - Maskvos ir Briuselio - įkaitai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Baltarusija jau seniai Lietuvai yra ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai problemiška partnerė. Santykius su šia kaimyne portale geopolitika.lt nagrinėja politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus. Jo mintys gali būti įdomios ir LŽ skaitytojams.

Baltarusijos svarbą Lietuvai lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų krovinių, pirmiausia - trąšų. Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 mln. tonų, o bendra jos tranzitinių krovinių dalis - 30,5 proc. visos uosto krovos. Tačiau tai, kad Aleksandro Lukašenkos režimas yra paskutinė Europos diktatūra, trukdo kaimynėms dar labiau sustiprinti dvišalį dialogą.

"Didžiųjų brolių" vaidmuo

Lietuvos ir Baltarusijos santykiai tam tikru požiūriu yra ir "didžiųjų brolių" - Maskvos ir Briuselio - įkaitai. Rusija įtartinai žiūri į Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programą ir akylai stebi, kad Minskas staiga nesimestų Vakarų link. ES savo ruožtu blaškosi tarp sankcijų ir pragmatizmo politikos Minsko atžvilgiu, o Lietuva, kaip ES narė, pretenduojanti į Europos ir Baltarusijos tarpininkės vaidmenį, tiesiog negali ignoruoti Briuselio pozicijos. Kita vertus, ji pati aktyviai remia demokratines permainas gretimoje valstybėje, o tai erzina A.Lukašenką ir verčia gąsdinti lietuvius, kad nukreips baltarusiškus krovinius į Rusijos ar kitų Baltijos šalių uostus.

Svarbus probleminis dvišalių santykių klausimas tebėra atominės elektrinės Astrave statyba. Ši jėgainė - potenciali lietuviško atominio projekto konkurentė, bet dialogas dėl jos poveikio aplinkai ir saugumo sunkiai juda į priekį.

Labai reikšmingas buvo Baltarusijos premjero Michailo Miasnikovičiaus vizitas į Klaipėdą, į tarptautinį Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumą. Per jį Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius užsiminė apie baltarusišką tranzitą per Klaipėdą. "Baltarusijos premjeras sako, kad Klaipėdos uostas jiems yra savotiškas tiltas į Europos Sąjungą. Taip kalbėdamas jis parodė pragmatinį požiūrį į ekonominių santykių su Lietuva plėtojimą, ypač transporto srityje", - pabrėžė Lietuvos Vyriausybės vadovas, sulaukęs patikinimo, kad Minskas visai neplanuoja atsisakyti Klaipėdos uosto paslaugų, priešingai, yra pasirengęs dar glaudžiau bendradarbiauti su mūsų šalimi. Tai patvirtina ir faktas, kad kompanija "Belaruskalij" įsigijo 30 proc. Lietuvos akcinės bendrovės Birių krovinių terminalo akcijų, o Baltarusijos "Grodno azot" derasi su Klaipėdos laivų krovos kompanija "Bega" dėl dalies jos akcijų pirkimo. Lietuvos verslininkai irgi pasirengę investuoti šioje šalyje. Tai rodo lietuviškų įmonių į Baltarusijos ekonomiką įdėti 250 mln. litų ir vis didėjantis eksportas į Baltarusiją.

Politika nepamiršta

Nors per forumą Klaipėdoje buvo sutarta neliesti politinių klausimų, to neišvengta. A.Butkevičius po susitikimo su A.Miasnikovičiumi išreiškė viltį, kad prie ES ir Minsko santykių atšilimo galėtų prisidėti Lietuvos pirmininkavimas Bendrijai šių metų antrąjį pusmetį ir kvietimas Baltarusijos premjerui lapkritį atvykti į Vilnių dalyvauti ES Rytų partnerystės vadovų susitikime. "Baltarusijos ir ES santykiai politinėje plotmėje tikrai įtempti, bet iš vakarykščio pokalbio su ministru pirmininku supratau, kad jie tikrai norėtų tuos santykius pagerinti ir glaudžiau bendradarbiauti su ES. Tačiau Baltarusija, savaime suprantama, turi išspręsti tuos uždavinius, kuriuos kelia ES", - aiškino A.Butkevičius.

A.Lukašenka, žinoma, nori pagerinti santykius su Bendrija, nes dabartinė situacija žeidžia jo ambicijas (ekonominių sankcijų jis nebijo, juk užnugaryje - Maskva, be to, Europa nekenks sau, mat Baltarusija yra daugelio Europos šalių ekonominė partnerė). Bet už viską reikia mokėti: pirmiausia - paleisti politinius kalinius. Naujasis Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius jau pareiškė: "Aukšto lygio politinio dialogo atnaujinimas su ES priklauso nuo Baltarusijos veiksmų sprendžiant politinių kalinių paleidimo ir aktualius žmogaus teisių bei demokratijos klausimus. Tikimės, jog šis dialogas bus atnaujintas. Dedame daug diplomatinių pastangų, kad tai pavyktų."

Kita vertus, tiek Minskas, tiek Vilnius supranta, kad Lietuva neturi kokių nors išskirtinių priemonių A.Lukašenkai paveikti. Jis gali sau leisti nukreipti baltarusiškas prekes arba į rusiškus uostus, arba bent į Latviją. Lietuvos pozicijos pažeidžiamumą patvirtina ir nuolatinis verslininkų raginimas valdžiai neaštrinti politinių santykių su Baltarusija, ir mūsų priešinimasis ES ekonominėms sankcijoms šiai šaliai. Žinoma, tai nereiškia, jog Vilnius pradės garbinti A.Lukašenką, bet jis pasistengs įtikinti Briuselį, kad į Rytų partnerystės vadovų susitikimą būtų pakviestas Baltarusijos premjeras, nes tai atitinka Lietuvos interesus.

Tam tikras politinis atšilimas suaktyvintų ir dialogą dėl Baltarusijos atominės elektrinės, nes Astravo projektą kaimynai ketina įgyvendinti. Svarbu tai, kad Baltarusija pranešė parengusi atsakymus dėl poveikio aplinkai vertinimo ir paragino abiejų šalių aplinkos ministrus juos aptarti. Sunku pasakyti, ar taip ir bus, nes visus atominius reikalus Baltarusijoje tvarko Rusija, o ji nelabai paiso Lietuvos pozicijos.

Tiesa kažkur per vidurį

Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykių klausimas neturi paprasto atsakymo. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, paklaustas, kas svarbiau, ar žmogaus teisės, ar kroviniai Klaipėdoje, atsakė: "Viskas svarbu. Ekonominių interesų tikrai nesirengiame iškelti aukščiau už žmogaus teises. Bet ir kroviniai Klaipėdoje svarbūs tiek Lietuvai, tiek Baltarusijai. Konstruktyviau kalbėtis verčia ir ekonominis bendradarbiavimas. Jis pragmatiškus žmones verčia mąstyti apie kliuvinius, trukdančius tai daryti. Tie kliuviniai - ir politiniai kaliniai, ir žmogaus teisių pažeidimai, ir kiti dalykai. Vieni laikosi nuomonės, kad Baltarusiją būtina izoliuoti, nubausti, bet aš asmeniškai manau, jog sienų statyti nereikia. Turime rasti galimybių paveikti mūsų kolegas, labiau bendrauti, daugiau kalbėtis. Baltarusiai yra partneriai. Su jais galima ir būtina kalbėtis, ir tai turi daryti tiek Lietuva, tiek ES. Tik taip pamatysime pokyčių."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"