TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Saugumo Tarybos ir Irano dvikova

2006 09 01 0:00
Baltųjų rūmų mėginimams įvesti Iranui sankcijas labiausiai priešinsis Rusija ir Kinija.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar baigėsi ultimatumo terminas, per kurį Iranas turėjo sustabdyti "visus darbus, susijusius su urano sodrinimu ir perdirbimu, įskaitant tyrimus ir mokslinius projektus"

Dabar galimi keli sankcijų įvedimo scenarijai ir įvykių raidos variantai.

 

Prisimenant Irano branduolinės programos priešistoriją reikia paminėti, kad Teheranas beveik 20 metų slėpė nuo tarptautinių inspektorių bandymus sodrinti uraną. Šių metų vasario 4 dieną Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) perdavė Irano bylą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai (JTST). Pagal reglamentą Taryba liepos 31-ąją priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, jog Iranas per 30 dienų sustabdytų plėtojamą branduolinę programą. Tačiau Teheranas tvirtina turįs teisę sodrinti uraną taikiais tikslais. Šalies politikai remiasi Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi. Be to, TATENA kol kas neaptiko jokių Vakarų versijos, esą Iranas bando sukurti branduolinį ginklą, įrodymų.

Teheranas užsiminė, kad galėtų atsisakyti urano sodrinimo darbų, jei būtų surengtos derybos dėl energetikos plėtros, prekybinių ir diplomatinių privilegijų, kurias šešios didžiosios pasaulio valstybės pasiūlė mainais už branduolinės programos nutraukimą, tačiau Iranas, kaip numato sąlygos, turi šį reikalavimą įvykdyti iki derybų pradžios.

Simbolinės sankcijos

Kadangi Iranas nepaiso ST reikalavimų, užfiksuotų liepos 31 dienos rezoliucijoje, Taryba turi įgaliojimus "imtis atitinkamų priemonių", kaip reglamentuojama JT įstatų 7-ojo skyriaus 41-ame straipsnyje. Kitaip tariant, kitas ST žingsnis - prekybinės ir diplomatinės sankcijos.

Tačiau rezoliucijos tekste nekalbama apie automatinį sankcijų įvedimą. Rusija ir Kinija reikalauja, kad penkios ST narės, turinčios veto teisę, toliau svarstytų galimus veiksmus. Taigi sprendimas taikyti sankcijas gali būti priimtas tik po kurio laiko. Vakarų šalys Iraną traktuoja kaip grėsmę taikiam sambūviui, bet Rusija ir Kinija, pagrindinės Teherano prekybos partnerės, taip nemano.

ST greičiausiai rinksis "laipsniškus" žingsnius, susijusius su Irano atsakymais. Pirmos sankcijos bus labiau simbolinės, pavyzdžiui: atsisakoma išduoti vizas Irano valdininkams, įšaldomos jų sąskaitos užsienyje, draudžiama eksportuoti į Iraną viską, kas gali būti panaudota įgyvendinant branduolinę programą. Apie ekonominį embargą ir diplomatinę izoliaciją bus kalbama vėliau. Tačiau Maskva ir Pekinas priešinasi sankcijų taikymui. Abi šalys ragina aktyviau naudoti diplomatines priemones. Dauguma pagrindinių Europos valstybių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Italiją, taip pat gali likti nepatenkintos sankcijomis, nes jos komplikuos pagrindinius eksporto kontraktus su Teheranu, be to, bus nutrauktas Irano naftos tiekimas.

Karui nepritaria

Vašingtonas, jausdamas, jog nepajėgs įvesti didesnių sankcijų, nei numato JT, ir kad Iranas į kai kurias jų gali nekreipti jokio dėmesio, tikriausiai bandys sukurti nepriklausomą koaliciją Irano sąskaitoms įšaldyti bei prekybai energijos ištekliais, kurie Teheranui gyvybiškai svarbūs, nutraukti. Šiuo atveju JAV administracija gali pasikliauti savo artimiausiomis sąjungininkėmis, tokiomis kaip Didžioji Britanija ir Australija.

Vašingtonas taip pat svarsto galimybę atakuoti Irano branduolinius objektus iš oro. Tačiau abejojama, ar ST pritartų šiems veiksmams, nes net pagrindiniai JAV sąjungininkai privengia karinio scenarijaus, kuris tikriausiai sukeltų visišką chaosą Artimuosiuose Rytuose, bet negarantuotų, kad gerai paslėpti ir apsaugoti branduoliniai objektai bus sunaikinti.

Iranas gali pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, draudžiančios ją pasirašiusioms šalims kurti atitinkamas karines technologijas, taip pat paspartinti urano sodrinimo darbus, apriboti naftos tiekimą į Vakarus bei pradėti remti sukilėlius Irake, Libane ir Palestinoje. Tačiau Iranas gali užimti ir pasyvią poziciją, t. y. nesiimti jokių veiksmų manydamas, kad skirtingi pasaulio valstybių interesai neleis joms taikyti visų sankcijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"