TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sauna tapo suomių šventove

2013 10 05 5:19
Į sauną suomiai užsuka bent vieną dieną per savaitę. unofficialnetworks.com nuotrauka

Šimtus metų sauna formavo suomių gyvenimo būdą ir tradicijas. Suomiškoje pirtyje Šiaurės Europos valstybės gyventojai atsipalaiduodavo po darbų, jose gimdavo vaikai, jaunieji ruošdavosi vestuvėms, mirusieji buvo ruošiami paskutinei kelionei.

Blausiai apšviestame mediena iškaltame kambaryje tyloje sėdi vyrai. Vienas jų atsistoja, paima vantą ir periasi prakaituotą kūną. Jo draugas puodeliu pasemia vandens iš kibirėlio ir užpila ant įkaitusių akmenų. Pasigirsta šnypštimas. Po kelių sekundžių karščio banga pasiekia vyrų kūnus.

Toks prausimosi ritualas Suomijoje paplitęs nuo žilos senovės. Prieš tūkstančius metų pirmieji naujakuriai šioje žemėje iškasdavo griovius ir juose kaitindavo akmenis, o ant įkaitusių riedulių pildavo vandenį - į dangų kildavo garas. Šie „kaitinimosi grioviai“ buvo suomiškų pirčių, vadinamų saunomis, pirmtakai.

"Vargšų vaistinė"

Sauna teikia poilsį ir palaimą daugeliui suomių. Atšiauriomis sąlygomis laukuose ir miškuose dirbantys žmonės pirtyje atgauna jėgas, pailsina skaudančius raumenis. Per daugelį metų saunos tapo svarbiausių suomių gyvenimo įvykių centru. Moterys jose gimdydavo vaikus, nes tai buvo švariausias namų kambarys. Suomiškoje pirtyje taip pat buvo rengiami jaunųjų prausimosi ritualai prieš pat vedybas. Ant medinių suolų būdavo mazgojami mirusiųjų kūnai ruošiant laidotuvėms.

„Sauna – vargšų vaistinė, - sako 54 metų Helsinkio gyventojas Pekka Niemi, kuris suomiškoje pirtyje apsilanko beveik kasdien ir kaskart praleidžia joje apie tris valandas. - Suomių patarlė byloja: jeigu dervos, sauna ir spiritas ligonio neišgydys, jis mirs“. „Spiritas“ čia reiškia stiprų alkoholį, o dervą suomiai naudoja kaip antiseptiką.

Šventa vieta

Suomijoje, kurioje gyvena apie 5,3 mln. žmonių, įrengta net 3,3 mln. saunų. Jų yra nuosavuose namuose, biuruose, sporto centruose, viešbučiuose, laivuose ir net požeminėse kasyklose. 99 proc. suomių užsuka į sauną bent vieną kartą per savaitę.

Daugeliui užsieniečių sauna asocijuojasi su linksmybėmis ir malonumais. Tačiau suomiams tai - šventa vieta. „Net bažnyčioje vaikai mokomi, kaip reikia elgtis saunoje“, - sako suomiškos pirties draugijos „Saunaseura“ narys Jarmo Lehtola. 1937 metais įkurta draugija puoselėja ir saugo tradicinę saunos kultūrą. Tai privatus 4200 narių klubas, kurio atstovai renkasi prie Helsinkio esančioje beržynais apaugusioje saloje. Joje atsiveria gražus vaizdas į ramią Baltijos jūrą.

Svarbiausios taisyklės

Norintiems patekti į sauną klubo nariams reikia išjungti mobilųjį telefoną. „Sauna padeda nusiraminti šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje daugelis žmonių suirzę. Kai patenkate į mediena iškaltą kambarį, iškart atsipalaiduojate. Jame taip karšta, kad net nesinori kalbėtis“, - sakė J.Lehtola.

Mėgaudamiesi sauna klubo nariai laikosi tam tikrų taisyklių. Pirtyje neleidžiama valgyti ir gerti bei nerekomenduojama diskutuoti apie darbą, būstą ir religiją. Saunoje taip pat neleidžiama dėvėti drabužių ir maudymosi kostiumėlių. Kiekvieną kūno dalį suomiai turi tinkamai nuprausti. Vyras ir žmona turi eiti į sauną atskirai. Tėvai į pirtį atsiveda vaikus: mamos – mergaites, tėčiai – berniukus. Paaugliai paprastai į sauną eina vieni arba su draugais.

Netikri mitai

J.Lehtola mano, kad apie sauną pasaulyje prikurta įvairių mitų. Vienas jų susijęs su seksu suomiškoje pirtyje. „Sauna Suomijoje neturi nieko bendra su seksu. Tačiau kitose pasaulio valstybėse, ypač Vokietijoje XX amžiaus aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečiais, saunoje žmonės tikrai mylėdavosi“, - sakė J.Lehtola. „Saunaseura“ klubo narys niekada nėra buvęs saunoje ne Suomijoje. „Nesiekiu išbandyti suomiškų pirčių daugelyje šalių“, - pridūrė J.Lehtola.

Saunos entuziastas nepatenkintas kai kuriomis Helsinkio viešosiomis saunomis. Dvi iš jų – Kotiharju ir Arla – galima rasti Helsinkio Kallio rajone. Anksčiau gamyklų darbininkai, gyvenantys namuose be vonių ir dušų, norėdami pabendrauti, atsipalaiduoti bei nusiprausti lankydavosi šiose saunose. Dabar daugelis naujų rajono gyventojų – menininkų bei studentų – ateina į suomiškas pirtis pasilinksminti ir išgerti šalto alaus.

Prieš aštuoniasdešimt metų Helsinkyje veikė daugiau nei 100 viešųjų saunų. Jų gerokai sumažėjo nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio, kai žmonės pradėjo pirtis įsirengti savo namuose. Šiuo metu Suomijos sostinėje veikia tik keturios viešosios saunos. Viena jų - Kulttuurisauna pastatyta visai neseniai

Saunų diplomatija

Nebijodami kaitros, kuri saunoje gali siekti iki 160 laipsnių Celsijaus, suomiai čia atvėsta nuo įtemptų situacijų. Šalies parlamento pastate taip pat veikia suomiška pirtis, kurioje diskutuodami laiką leidžia įstatymų leidėjai. Saunos įrengtos ir visose Suomijos diplomatinėse bei konsulinėse atstovybėse užsienyje.

Buvęs šalies prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Martti Ahtisaari net propagavo saunų diplomatiją. Suomiškose pirtyse jis priimdavo valstybių vadovus. Po šių apsilankymų derybos pajudėdavo į priekį. Šaltojo karo metais saunų diplomatiją propagavo kitas Suomijos prezidentas Urho Kekkonenas. Savo namuose įrengtoje suomiškoje pirtyje jis derėdavosi su Sovietų Sąjungos diplomatais.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"