TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Savo ateitį moldavai regi Rumunijoje

2013 07 29 6:00
Tiek Rumunijoje, tiek Moldovoje nuolat rengiamos demonstracijos už bendrą valstybę.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai į Moldovą atvyko Rumunijos prezidentas Traianas Basescu, jam buvo pasiūlyta tęsti politinę karjerą šioje šalyje. Tai gretimos valstybės vadovui pasiūlė Kišiniovo meras Dorinas Chirtoaca.

"Kai baigsis T.Basescu prezidento mandatas, jei tik jis panorės, galės gauti Moldovos pilietybę. Gali būti, kad jis galės tęsti kovą šiame Pruto krante kartu su mumis", - taip kalbėjo Kišiniovo meras po susitikimo su aukštu svečiu iš Rumunijos. Paklaustas, kokias pareigas eidamas prezidentas galėtų "tęsti kovą", D.Chirtoaca atsakė, kad T.Basescu Moldovoje galės užimti bet kokias pareigas, kokias tik panorės. "Mes galime būti komanda ir kovoti už teisingumą Rumunijos teritorijoje", - aiškino Kišiniovo administracijos vadovas.

Taip kalbėdamas Kišiniovo meras tik išreiškė daugelio moldavų nuotaikas. Kai liepos mėnesį Moldovos prezidento Nicolae Timofti kviečiamas į Kišiniovą atvyko Rumunijos vadovas, žmonės kalbėjo, kad jie sutinka "Rumunijos, visos Rumunijos prezidentą". "Mes jį mylime, gerbiame ir norime vėl susijungti", - sakė ne vienas moldavas. Žmonės tiesė svečiui gėlių, stengėsi jį apkabinti ir pabučiuoti, buvo net bučiuojančiųjų jam ranką.

Viena kalba, viena vėliava

Už Moldovos susijungimą su Rumunija pasisako Liberalų partija, kurios narys ir yra jaunas Kišiniovo meras D.Chirtoaca. Ši partija siekia, kad valstybine Moldovos kalba būtų paskelbta rumunų (iš tiesų tai ta pati kalba). Unistai, t. y. susijungimo šalininkai, savo ateitį mato vienoje valstybėje, kuri vadinasi Rumunija. D.Chirtoaca siūlo visiškai suvienodinti Moldovos ir Rumunijos vėliavas, nors jos ir dabar skiriasi tik tuo, kad Moldovos vėliava dar turi herbą.

Yra Moldovoje ir susijungimo priešininkų. Sužinoję apie D.Basescu vizitą jie kreipėsi į Kišiniovo meriją prašydami leisti surengti akciją prieš jo atvykimą, tačiau leidimas nebuvo duotas. Kai atvyko Rumunijos prezidentas, nepatenkintieji vis vien išreiškė savo nuomonę susirinkę su šūkiais "Jokio jungimosi!" Tačiau taip manantieji šalyje sudaro mažumą. Kai praėjusių metų rudenį buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, paaiškėjo, kad Rumunijos prezidentu moldavai pasitiki labiau nei savu.

Bendra istorija

Nuo senų laikų šios dvi valstybės vystėsi kaip vienas kultūrinis regionas. XIX amžiaus viduryje Transilvanija, Valakija ir Moldova (jos teritorija nesutampa su dabartine) susijungė į Rumunijos valstybę. Tačiau 1940 metų birželio 28 dieną Sovietų Sąjunga, okupavusi dalį Rumunijos, kuri tuo metu buvo Vokietijos sąjungininkė, teritorijos, prijungė ją prie Ukrainos, o Besarabijoje įkūrė Moldavijos SSR, kuri kartu su Rusijos įtakon patekusia Padniestre ir sudaro dabartinę Moldovą. Rumunai iki šiol laiko Moldovą Rumunijos dalimi ir būtinai tai pasako kiekvienam atvykėliui, o moldavai su kaimyne valstybe sieja ir geresnio gyvenimo viltį.

Tačiau apie tai, kad Rumunija ir Moldova vėl galėtų susijungti, atvykęs į Kišiniovą T.Basescu nekalbėjo. Jis tik dar kartą užtikrino, jog Rumunija bus stipri Moldovos advokatė jos eurointegracijos kelyje, taip palaikydamas visuomenės lūkesčius, ir teigė pasistengsiantis, kad Moldova galėtų greičiau pasirašyti su Europos Sąjunga Asociacijos ir laisvos prekybos sutartį.

Rumunijos prezidentas taip pat pranešė, kad ši valstybė norėtų atnaujinti nacionalinio transliuotojo TVR1 transliaciją Moldovos teritorijoje, ji buvo nutraukta 2007 metais, kai Moldovoje į valdžią atėjo komunistai. T.Basescu kalbėjo ir apie bendrus energetikos projektus, nes Rumunija nenori, kad Moldova būtų visiškai priklausoma nuo dujų ir elektros energijos tiekimo iš Rusijos, ji siekia būti įtraukta į Europos energetikos tinklą. Jau šį rugpjūtį turi būti baigtas tiesti abi šalis sujungsiantis vamzdynas, jo tiesimą finansuoja Rumunija, ši valstybė dar 2010 metais keliems tokiems projektams skyrė 1 mln. eurų. T.Basescu taip pat pažadėjo, jog Rumunijos vyriausybė suteiks 5500 stipendijų moldavams, kad jie kitais metais galėtų studijuoti Rumunijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"