TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Senatoriai išjungė masinio šnipinėjimo programą

2015 06 02 6:00
Senatorius Randas Paulas, pradėjęs kovą dėl galimybės tapti respublikonų kandidatu į prezidentus, kelia piliečių laisvės klausimą ir taip pelno bei praranda rinkėjų balsus. AFP/Scanpix nuotrauka

JAV Senatui neradus kompromiso, liovėsi galioti masinį šnipinėjimą leidžiančios įstatymo nuostatos. Dėl to iškyla sunkumų Amerikos nacionalinio saugumo programai, kai šaliai tebegresia ekstremizmo pavojus.

Kai kurios svarbios JAV Patriotinio įstatymo nuostatos liovėsi galioti nuo pirmadienio vidurnakčio, nes Senatas nepratęsė šios kovos su terorizmu programos, bet vyriausybė vis tiek gali toliau rinkti informaciją, susijusią su visais užsienio žvalgybos tyrimais.

Senatas dėjo pastangas priimti kruopščiai abiejų partijų parengtą reformų įstatymą, turintį sustabdyti prieštaringai vertinamą Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) programą, pagal kurią buvo renkami duomenys apie milijonų su terorizmu niekaip nesusijusių amerikiečių pokalbius telefonu.

Tačiau įstatymų leidėjai nesugebėjo priimti vadinamojo JAV Laisvės įstatymo, kuris būtų palikęs galioti svarbias nacionalinio saugumo priemones arba trumpam pratęsęs priemones, numatytas JAV Patriotiniame įstatyme, priimtame po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų. Senatorius Randas Paulas, siekiantis tapti respublikonų kandidatu į prezidento postą per 2016 metų rinkimus ir manantis, kad duomenų rinkimas yra neteisėtas ir nekonstitucinis, blokavo paspartintą balsavimo procedūrą dėl šio teisės akto, taip pat bet kokias pastangas pratęsti Patriotinio įstatymo nuostatų galiojimą. Tačiau senatoriai tikisi, kad reformų įstatymas bus priimtas vėliau šią savaitę.

Jei šis teisės aktas būtų priimtas dabartinės redakcijos, jis žymėtų pabaigą masinio telefoninių duomenų rinkimo programoje, kurią 2013 metais pirmasis paviešino buvęs NSA kontraktininkas Edwardas Snowdenas.

Kai tas sprendimas buvo atidėtas, ši masinio šnipinėjimo programa ir kitos dvi pagal Patriotinį įstatymą vykdytos priemonės, leidžiančios rengti atsitiktinį įtariamų teroristų pokalbių klausymąsi ir sekti vadinamuosius vienišus vilkus, stabdomos bent jau laikinai, kol bus priimtas reformų įstatymas.

Nacionalinės saugumo agentūros vykdomo sekimo mastą atskleidęs Edwardas Snowdenas pabėgo iš JAV per Honkongą į Rusiją./Reuters/Scanpix nuotrauka

Asmeninės ambicijos

Šis įgaliojimų sustabdymas, anot kai kurių įstatymų leidėjų, kelia nerimauti verčiančių klausimų, ar JAV tarnybos sugebės užtikrinti šalies saugumą, jei jų įgaliojimai bus suvaržyti. Baltieji rūmai tai įvertino kaip neatsakingą Senato neapsižiūrėjimą. "Tokiu svarbiu mūsų nacionaliniam saugumui klausimu senatoriai privalo atidėti į šalį savo šališkus motyvus ir veikti greitai, nes to nusipelno Amerikos žmonės", - teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.

Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Brennanas perspėjo, kad priverstinė pertrauka gyvybiškai svarbiose sekimo programose gali padidinti terorizmo grėsmes, ir tikino, jog pokalbių telefonu metaduomenų rinkimas nepažeidžia pilietinių teisių, bet garantuoja piliečių saugumą.

„Kai matome, kokios šiurpios teroro atakos ir smurtas vykdomas visame pasaulyje, turime palaikyti mūsų šalies saugumą. Vandenynai nebeužtikrina mūsų saugumo, kaip užtikrindavo prieš šimtmetį“, – sakė J. Brennanas.

Senatoriaus R. Paulo, nepalaikančio reformų įstatymo ir norinčio, kad būtų panaikintos visos masinio duomenų rinkimo priemonės, veiksmai supykdė daug kitų respublikonų. Jie išėjo iš salės, kai šis pakilo kalbėti. R. Paulas buvo apkaltintas labiau paisąs savo rinkimų kampanijos ir ambicijų nei valstybės saugumo. Kaip sakė apžvalgininkai, toks piliečių laisvių akcentavimas pritraukia daugiau rinkėjų, nors kitus ir atstumia. Tai vis tiek yra jo pergalė, nors ir trumpa, o tikrasis senatoriaus veiksmų taikinys yra respublikonų elektoratas, nes nuo jo priklausys, kas taps šios partijos kandidatas į prezidentus, bei aukotojai, skiriantys pinigų jo rinkimų kampanijai.

Pasak nepriklausomo senatoriaus Anguso Kingo, svarbu sustabdyti vyriausybės agentūrų vykdomą metaduomenų kaupimą ir perduoti šią funkciją telekomunikacijų bendrovėms. Institucijos turėtų būti įpareigotos gauti slapto teismo orderį prieš prašydamos bendrovių pateikti duomenis apie konkrečius įtariamuosius. Be to, jis pridūrė, kad JAV Laisvės įstatymo projektas turėtų būti pataisytas, įtraukiant įpareigojimus bendrovėms ilgą laiką saugoti pokalbių metaduomenis.

Pabėgęs į Rusiją

JAV Laisvės įstatymą, suteikiantį daugiau kontrolės ir sekimo teisių, priėmė Atstovų Rūmai po E. Snowdeno paviešinimų. Šis buvęs NSA darbuotojas 2013 metais atskleidė NSA vykdomo sekimo mastą. Jam pavyko pabėgti iš JAV, dabar slapstosi Rusijoje.

JAV nori teisti E. Snowdeną dėl virtinės kaltinimų, susijusių su valstybės nuosavybės vagyste ir neteisėtu duomenų panaudojimu, už kiekvieną šių kaltinimų jam gresia po 10 metų laisvės atėmimo.

Aiškindamas, kodėl nusprendė pabėgti iš JAV, E. Snowdenas sakė: "Nenoriu gyventi visuomenėje, kurioje vyksta tokie dalykai... Nenoriu gyventi pasaulyje, kuriame fiksuojama viskas, ką darau."

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"