TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Seni priešai

2010 07 23 0:00
B.Obama pasirašė respublikonų pyktį sukėlusį Finansų reguliavimo reformos įstatymą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Liepos 21 dieną Barackas Obama pasirašė finansų reguliavimo reformos įstatymą, kad "amerikiečiai niekada nebūtų prašomi apmokėti sąskaitų už Volstrito klaidas". Tai sukėlė korporacijų susierzinimą ir respublikonai pažadėjo iš karto jį anuliuoti, vos tik sugrįš į valdžią. Savo nuomonę apie tai dienraštyje "The New York Times" išdėstė ir Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas.

Situacija tokia: jie įsiutę kaip velniai ir daugiau nežada taikstytis. Ar kalbu apie Arbatos partiją? Ne, kalbu apie korporacijas.

Dažniausiai B.Obamos opozicijos veiksmai aprašomi kaip kažkoks populistinis maištas. Tačiau socialistinių-ir-mirties-komisijų minios maivymasis tėra tik antiobamanizmo dalis ir tikriausiai nelabai svarbi. Jeigu iš tiesų norite žinoti, kas vyksta, stebėkite korporacijas.

Kaip tai galima daryti? Ogi sekite pinigus, t. y. korporacijų politinių veiksmų komitetų (angl. PAC) aukas. Pažvelkite kad ir į finansinę pagalbą rinkimų kampanijoms. Pagalbą, kurią teikia komerciniai bankai, dažnai respublikoniškos pakraipos. Kol kas, kaip teigia dienraštis "The Washington Post", 6 proc. bankų PAC išlaidų teko respublikonams (praėjusiais metais 53 proc.). Šiuo metu net tradiciškai demokratiškos pakraipos vertybinių popierių ir investicinės firmos daugiau pinigų skiria respublikonams. O visuomet respublikoniškos naftos ir dujų kompanijos tiesiog nutrūko nuo grandinės ir net 76 proc. remti skirtų lėšų perveda "Didžiajai senajai partijai", t. y. respublikonams.

Tai stulbinantys skaičiai, turint omenyje, kad paprastai korporacijos linkusios remti valdžioje esančias partijas. Kita vertus, korporatyvinė Amerika tikrai nekenčia dabartinės administracijos. Dėl dabartinio prezidento elgesio Volstritas tiesiog apimtas "įsižeidusios, kunkuliuojančios, isteriško įsiūčio" būsenos, kaip žurnale "New York" rašo Johnas Heilemannas. Tai kas iš tiesų vyksta?

Vienas atsakymų - mokesčiai, kuriuos turės mokėti ne pačios korporacijos, bet jas valdantys žmonės. B.Obamos administracija planuoja grąžinti apmokestinimą, buvusį iki Billo Clintono eros laikų. Be to, sveikatos reforma iš dalies bus dengiama papildomai pajamų mokesčiais, kuriuos mokės daug uždirbantys individai. Todėl generaliniai direktoriai, investiciniai bankai ir kiti visatos valdovai pajus dar didesnį finansinį smūgį.

Neliūdėkite dėl šių žmonių: jiems vis tiek puikiai seksis ir iš esmės jų pajamos bus apmokestintos tik šiek tiek daugiau nei paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Nors toks mokesčių didinimas pagrįstas, šie vadovai vis vien yra labai pikti.

Dauguma B.Obamos rėmėjų nusivylė tuo, ką jie vadina administracijos negebėjimu griežtai reguliuoti kylančių problemų, t. y. ribota finansų reforma, kuri neišardo didžiausių bankų, palaiko pakrantes gręžiančias bendroves ir pan. Tačiau korporatyviniai interesai nenori net mažų pakitimų, nes vis prisimena George'o W.Busho eros atlaidumą.

Žiūrint iš šalies, toks dėl reguliavimo kylantis pyktis atrodo keistas. Ko jie tikėjosi? Kai nebuvo reguliavimo, finansinė industrija sukosi nevaldoma ir sukėlė krizę, kuri 15 mln. amerikiečių paliko be darbo ir pareikalavo didelio masto mokesčių mokėtojų pinigais remiamų gelbėjimo programų, kad nebūtų dar liūdnesnių pasekmių. Negi po viso to Volstritas tikėjosi išvengsiąs naujų apribojimų? Pasirodo, taip.

Todėl tai, su kuo susidūrė prezidentas B.Obama ir jo partija, nėra tik opozicija, paremta dešiniojo sparno populizmu. Masių pyktį išnaudoja korporacijos, kurios ir bus didieji laimėtojai, jeigu lapkritį respublikonai laimės rinkimus.

Jeigu apie tai jau girdėjote, taip ir turi būti - juk šią formulę išmoko visa dešiniųjų karta. Naudok tapatumo politiką, kad sujauktum esmę, ir tuomet, pasibaigus rinkimams, teik pirmenybę parėmusių korporacijų interesams. Per rinkimų kampaniją elkis kaip "tikras amerikietis", ne taip, kaip tie švelniai terorizmo atžvilgiu nusiteikę Rytų pakrantės liberalai. Tuomet laimėjęs paskelbk, jog esi įpareigotas privatizuoti socialinę apsaugą. Visiškai nenuostabu, kad susikūrė nauja organizacija "American Crossroads", kurios tikslas - didžiuliais korporacijų pinigų kiekiais aprūpinti respublikonų kandidatus.

Tik ar masės neims maištauti prieš tokį išnaudojimą? Nesitikėkite. Arbatos partijos numylėtinis Randas Paulas, kuris šiuo metu yra respublikonų kandidatas į Kentukio senatoriaus kėdę, paskelbė, kad prezidento kritika bendrovės BP ("British Petroleum"), kaltos dėl naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje, yra "neamerikietiška", nes "kartais atsitinka nelaimių". Dešiniųjų nuotaikos gal ir populistiškos, tačiau tai populizmas, labai jau prijaučiantis didžiosioms korporacijoms.

Taigi kaip tai atsilieps prezidentui ir jo partijai? B.Obama norėjo išvengti šališkumo. Deja, jis atsiduria padėtyje, kurią savo populiarioje 1936 metų kalboje Franklinas Rooseveltas apibūdino kaip kovą "su senais taikos priešais - verslo ir finansų monopolijomis, spekuliacijomis, beatodairiška bankininkyste, klasių priešiškumu, grupiniais interesais, spekuliavimu karu".

Tai nebūtinai yra blogas dalykas. F.Rooseveltas pavertė korporacinę opoziciją garbės emblema. "Aš sveikinu jų pyktį", - pasakė jis. Laikas ir prezidentui B.Obamai rasti savyje Franką Rooseveltą ir padaryti tą patį.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"