TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Seni veidai politikoje tiesiog nusibodo

2014 09 16 6:00
Stefanas Loefvenas, žadantis grąžinti Švedijai tai, kas jai įprasta, traukė balsuoti su žmona Ulla. AFP/Scanpix nuotrauka

Po aštuonerių metų valdžia, kad ir gera, paprasčiausiai nusibodo švedams, tad Švedija pasuko į kairę, nors drauge rinkimai lėmė ir iki šiol dar neregėtą prieš imigraciją nusiteikusių kraštutinių dešinųjų iškilimą.

Per sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus Švedijoje opozicinė Socialdemokratų partija nugalėjo centro dešiniąją vyriausybę, o kraštutiniai dešinieji pasiekė istorinių laimėjimų. Balsavimas už socialdemokratus švedams reiškia tiesiog grįžimą prie to, kas šioje šalyje laikoma normalia, įprasta politika. Per visą istoriją nuo 1920 metų socialdemokratai dar niekuomet nebuvo taip ilgai išstumti iš valdžios. Rinkimų rezultatai atvėrė galimybes 57 metų socialdemokratų lyderiui Stefanui Loefvenui, buvusiam suvirintojui ir profesinių sąjungų veikėjui, sudaryti koalicinę vyriausybę su žaliaisiais ir buvusia komunistine Kairės partija. Raudonųjų ir žaliųjų koalicija gavo iš viso 43,7 proc. balsų.

Komentuodama rinkimų rezultatus rimtoji Švedijos spauda pabrėžia, kad S. Loevfenas yra silpniausias galimas premjeras ir ateina kaip tik tokiu metu, kai tvyro tarptautinė nežinomybė. Jam bus sunku sudaryti energingą vyriausybę, nes į valdžią atėjusios partijos smarkiai nesutaria tokiais klausimais kaip pensijų politika, atominė energetika, gynyba, darbo rinka, ekonomikos augimas, narystė Europos Sąjungoje.

Per rinkimų kampaniją S. Loefvenas žadėjo mažinti darbo užmokesčio skirtumą, kurio augimas kelią susirūpinimą tradiciškai egalitarinėje Švedijoje, gerinti švietimo lygį ir didinti investicijas į infrastruktūrą. „Švedijos žmonės nusisuko nuo mokesčių mažinimo ir privatizacijos kaip visų socialinių problemų sprendimo“, - pareiškė F. Loefvenas, kai jo pergalė buvo patvirtinta.

Žmonėms atsibodo

Antroje vietoje liko keturių partijų konservatorių ir liberalų Aljansas, kuriam vadovauja ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas - juos palaikė 39,3 proc. rinkėjų. Pastaruosius aštuonerius metus nuo 2006 metų vyriausybei vadovavęs 49 metų F. Reinfeldtas pripažino savo pralaimėjimą ir atsistatydino. F. Reinfeldtas buvo ilgiausiai pareigas ėjęs konservatorių lyderis. Savo valdymo laikotarpiu jis sumažino pajamų mokesčius, panaikino mokesčius turtuoliams ir sumažino socialines išmokas. Jis taip pat privatizavo keletą valstybinių kompanijų, įskaitant degtinės "Absolut" gamintoją. F. Reinfeldtui priskiriami Švedijos laviravimo per pasaulinė finansų krizę nuopelnai, jo dėka Švedijos ekonomika liko viena sveikiausių Europoje. Kita vertus, jis buvo kritikuojamas dėl tradiciškai egalitarinėje šalyje didėjančio atotrūkio pajamų srityje, bet svarbiausia, kaip sako stebėtojai, yra tai, kad švedai paprasčiausiai pasiilgo naujų veidų valdžioje. „Vyriausybė keisis, nes tai normalus mūsų demokratijos funkcionavimas, kad po aštuonerių metų ji atsibosta žmonėms“, – sakė Upsalos universiteto politinės ekonomijos profesorius Larsas Magnussonas.

"Sprendimų lėmėjai"

Prieš imigraciją nusiteikę Švedijos demokratai gavo 12,9 proc. balsų ir tapo trečia didžiausia partija šalyje, kuri tradiciškai didžiuojasi savo palankumu užsieniečiams.

Jimmie Aakessonas vienintelis Švedijoje agituoja prieš imigraciją. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kaip jokia kita Europos šalis Švedija sulaukia daugiausia prieglobsčio prašytojų pareiškimų (kiek tenka vienam gyventojui), o neseniai suteikė teisę nuolatos gyventi Švedijoje visiems sirams, pabėgusiems iš karo siaubiamos savo šalies. Šiemet Švedija žada priimti 80 tūkst. prieglobsčio prašytojų iš Sirijos, Eritrėjos, Somalio, Afganistano, Irako ir kitų šalių. Švedijos demokratai yra vienintelė partija, nepritarianti šalies imigracijos politikai.

Kraštutiniai dešinieji dar prieš dešimtmetį buvo kone virtuali politinė jėga, o į parlamentą pateko tik per 2010 metų rinkimus, kai laimėjo 5,7 proc. balsų ir gavo 20 mandatų 349 vietų parlamente. Po šių rinkimų jų vietų skaičius Riksdage padidės iki 49 vietų, ir tai yra didžiulė jų dabitiško lyderio 35 metų Jimmie Aakessono pergalė. „Dabar esame absoliutūs sprendimų lėmėjai“, - ambicingai pareiškė J. Aakessonas savo džiūgaujantiems rėmėjams Švedijos sostinėje. Jis įsitikinęs, jog kitos partijos, po 2010 metų rinkimų atsisakiusios derėtis su Švedijos demokratais, „nebegalės mūsų nepaisyti".

J. Aakessono sustiprėjimas tik patvirtino visoje Europoje išryškėjusią populistinių dešiniojo sparno partijų populiarėjimo tendenciją. Švedijos demokratų lyderis neturi beveik jokios patirties nacionalinėje politikoje, bet daugeliui šalies, kurioje gyvena beveik 10 mln. žmonių, rinkėjų patiko jo įvaizdis. J. Aakessonas vykdė ilgą kampaniją, kad jo partija nebebūtų laikoma kraštutine jėga, iš bendražygių gretų pašalindamas tuos narius, kurių ksenofobinės pastabos pelnė jai rasistinę reputaciją.

Vis dėlto S. Loefvenas nedelsdamas atšaldė Švedijos demokratų entuziazmą tapti „normalia“ partija, nes atmetė galimybę su jais bendradarbiauti.

BBC, Reuters, AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"