TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Senstantys Afrikos lyderiai

2014 11 05 6:00
Burkina Faso kariškiai laikinuoju valstybės vadovu paskyrė pulkininką leitenantą Isaacą Zidą (centre). Reuters/Scanpix nuotrauka

Gedulas Zambijos sostinėje Lusakoje. Protestai Burkina Faso sostinėje Vagadugu mieste. Tai du skirtingi įvykiai dviejose geografiškai viena nuo kitos nutolusiose Afrikos valstybėse. Vis dėlto abu jie išryškina pagrindinę Afrikos žemyno valstybėms būdingą politikos problemą - senstančius lyderius, kurie nesutinka pasitraukti iš valdžios.

Londono ligoninėje praėjusią savaitę mirė 77-erių Zambijos prezidentas Michaelis Sata. Valdžia mėgino išsklaidyti visuomenėje sklindančias kalbas apie lyderio sveikatos problemas ir primygtinai tvirtino, kad į Didžiąją Britaniją jis keliavo tik atlikti medicininės apžiūros. M. Sata vienas iš daugelio Afrikos valstybių politikų, kurie be sąžinės graužaties leidžia savo šalies gyventojams kentėti esant prastai medicininei priežiūrai, o patys keliauja gydytis į užsienį.

Mirštantys pareigas einantys prezidentai nėra retas reiškinys Afrikoje. Vien tik 2012 metais Juodajame žemyne mirė keturi vadovai: Etiopijos lyderis Melesas Zenawi mirė 57-erių, Ganos prezidentas Johnas Atta Millsas - 68-erių, Malavio lyderis Bingu wa Mutharikia – 78-erių, Bisau Gvinėjos prezidentas Malamas Bacai Sanha - 64-erių.

Lyderiai nenori trauktis

Afrikos žemyne yra itin didelis valstybių politikų ir gyventojų amžiaus vidurkio atotrūkis. Vidutinis Afrikos šalių lyderių amžius yra per 60 metų. O paprastų afrikiečių amžiaus vidurkis žemyne dažnai nesiekia 20 metų. Afrika yra jauniausias žemynas, tačiau jo šalių vadovai neatspindi šios realybės.

Senyvo amžiaus sulaukę prezidentai dažnai nenori pripažinti, kad jų laikas jau baigėsi. Neseniai Burkina Fase įvykdytas perversmas neturėtų stebinti. Dešimtys tūkstančių žmonių praėjusią savaitę išėjo į Vagadugu gatves, išreikšdami nepasitenkinimą parlamento ketinimu pakeisti Konstituciją. Ši pataisa būtų leidusi prezidentui Blaise'ui Compaore dar penkerius metus vadovauti šaliai. 63-ejų šalies vadovas valdžioje yra nuo 1987 metų.

Burkina Faso lyderis mėgino sekti Ugandos vadovo Yowerio Musevenio pėdomis. Šiam 2006 metais pavyko panaikinti apribojimus kandidatuoti į šalies vadovo postą. Y. Musevenis šaliai vadovauja apie 28 metus ir vėl tikisi kandidatuoti į prezidentus 2016 metais. Ironiška, tačiau iš pradžių prezidentas aktyviai kritikavo kitus Afrikos lyderius, kurie per ilgai užsibūna postuose.

Kitas dėmesio vertas atvejis - Ruandos prezidentas Paulas Kagame, kuris šalį valdo nuo 1994 metų. Kai kurie politikos analitikai pastebi, kad vadovas jau ėmėsi manipuliacijų: ketina kandidatuoti tik todėl, kad paklūsta neva jo paleisti nenorinčiai tautai. Didėjantis šurmulys Ruandoje rodo, kad 2017 metais pasibaigsianti septynerių metų kadencija dabartiniam vadovui nebus paskutinė. Atsižvelgiant į Afrikos standartus, 57-erių P. Kagame yra vis dar gyvybingas ir jaunas.

Garbus amžius nėra kliūtis kitiems Afrikos vadovams tvirtai laikytis valdžioje. 70-erių Sudano prezidentas Omaras al-Bashiras šalį valdo nuo 1989 metų ir rengiasi kandidatuoti kitai kadencijai 2015 metais. 90-metis Robertas Mugabe, valdžioje esantis nuo 1980-ųjų, praėjusiais metais Zimbabvėje vėl laimėjo prezidento rinkimus.

81-erių Kamerūno prezidentas Paulas Biya valdo nuo 1982 metų. Angolos vadovui Jose Eduardo dos Santosui ir Pusiaujo Gvinėjos lyderiui Teodorui Obiangui yra po 72 metus. Savo šalims pastarieji vadovauja jau 35-erius metus ir nė vienas iš jų nerodo jokių ženklų, rodančių, kad vadovai ketina perleisti valdžią kam nors kitam.

Visuomenė nori pokyčių

Dabartinė situacija Burkina Fase rodo, kad visuomenė nori pokyčių. Praėjusią savaitę prezidentas B. Compaore turėjo atsistatydinti ir bėgti iš šalies. Prezidentas kartu su žmona rado prieglobstį kaimynėje valstybėje - Dramblio Kaulo Krante. Čia jie buvo apgyvendinti prabangiame vyriausybės name sostinėje Jamusukre. Kai kurie politikos ekspertai vykusias demonstracijas lygino su Arabų pavasariu.

Burkina Faso gyventojai švenčia pergalę pavykus atstatydinti šalies vadovą. / AFP/Scanpix nuotrauka

Burkina Faso kariškiai laikinuoju valstybės vadovu paskyrė antrąjį pagal rangą prezidento gvardijos karininką, pulkininką leitenantą Isaacą Zidą. Tačiau šis sprendimas išprovokavo piktus protestus ir tarptautinės bendrijos grasinimus įvesti sankcijas.

I. Zida pareiškė, kad valdžia kariškių nedomina, ir pažadėjo, kad vyriausybėje sprendimai bus priimami bendru sutarimu. Tačiau Afrikos Sąjunga per susitikimą Etiopijos sostinėje Adis Abeboje savaitės pradžioje nustatė 14 dienų terminą, per kurį kariškiai turi perduoti valdžią civiliams.

Buvusios kolonijos valdytoja Prancūzija tikisi, kad šalis labai greitu metu grįš prie civilių valdymo. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as nurodė, kad Prancūzija palaikė tiesioginius kontaktus su B. Compaore iki jo nušalinimo. Prancūzijos vadovas prisipažino paraginęs B. Compaore pasitraukti.

I. Zida savaitės pradžioje kreipdamasis į diplomatus pažadėjo, kad naujajai vyriausybei vadovaus žmogus, paskirtas pritarus viešojo gyvenimo veikėjams. Jis nenurodė tikslaus termino, bet sakė norintis, kad naujasis režimas pradėtų valdyti kaip įmanoma greičiau.

Po sekmadienio protestų prieš kariškių sprendimą perimti valdžią gyvenimas Burkina Faso sostinėje tekėjo normalia vaga, po šešių dienų vėl veikė didžiausias turgus, dirbo bankai. Kariuomenė vėl atidarė valstybės sienas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"