TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Separatistai gaus specialų statusą

2015 03 18 6:00
Kaime netoli užimtos Debalcevės prorusiški separatistai dalija gyventojams duoną. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors Minsko susitarimai Rytų Ukrainoje nevykdomi, Kijevas ketina priimti įstatymus, kuriais separatistinėms Donecko ir Luhansko respublikoms bus suteiktas specialus statusas. Maskva nepatenkinta, nes tai nevisiškai atitinka jos siekį federalizuoti Ukrainą.

Šią savaitę Ukraina surengs balsavimą dėl įstatymų projektų, numatančių suteikti specialų statusą prorusiškų separatistų kontroliuojamoms teritorijoms šalies rytuose, kaip numatyta vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašytame taikos susitarime.

Apie tai pranešta tą pačią dieną, kai per besitęsiančius susirėmimus su Maskvos remiamais sukilėliais žuvo dar vienas vyriausybės pajėgų karys.

Įstatymų projektus parlamentui pateikė prezidentas Petro Porošenka. Šie teisės aktai parengti laikantis įsipareigojimų, kuriuos Kijevas prisiėmė pagal vasario 12-ąją Minske sudarytą paliaubų susitarimą.

Šalies rytuose veikiantys separatistai grasino atnaujinti kovos veiksmus, jei Kijevas nesilaikys Minske duotų pažadų suteikti sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms didesnę autonomiją, išlaikant jas Ukrainos sudėtyje.

Įtvirtins rusų kalbą

Įstatymo projektuose numatyta, kad separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse įgis „specialų statusą“, kuris įtvirtins rusų kalbos pirmenybę prieš ukrainiečių kalbą ir glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau tai įvyks po rinkimų, kurie turės būti surengti vadovaujantis Ukrainos įstatymais ir dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams.

Taip pat numatyta, kad visos ginkluotos formuotės turės nusiginkluoti arba išvykti iš Ukrainos, o ukrainiečių žiniasklaidai bus leidžiama veikti tame regione.

Pagal Minsko susitarimo sąlygas, Kijevas įsipareigojo oficialiai pripažinti separatistų vienašališkai paskelbtų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ specialų statusą.

Vasario 15 dieną įsigaliojusiame paliaubų susitarime Kijevui buvo skirtas mėnuo demarkacijos linijai, žyminčiai specialaus statuso teritorijas, nustatyti ir diskusijoms dėl vietos rinkimų pradėti.

Įstatymų projektuose demarkacijos linija atskirtos teritorijos, esančios tarp Ukrainos valstybės sienos su Rusija rytuose, Azovo jūros pietuose ir fronto linijos tarp Kijevo pajėgų ir separatistų, kuri nustatyta Minsko susitarimuose.

Rusija jau supliekė šiuos įstatymų projektus, pareiškusi, kad Kijevas atsisakė aptarti juos su separatistiniais regionais. „Įvykių eiga rodo, kad Ukrainos vadovybė pasirinko svarbiausių Minsko proceso principų atmetimo kursą“, - sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.

Laukia Mariupolio puolimo

Pasak prezidento P. Porošenkos, Minsko susitarimai neveikia. "Minskas mums - viltis, o ne tikrovė", - sakė prezidentas Vokietijos leidiniui "Bild". Separatistai tik sako, kad atitraukia ginkluotę, bet neleidžia to patikrinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovams. Be to, Kijevas baiminasi, kad bet kurią minutę gali prasidėti Mariupolio puolimas.

Nuo pat susitarimo pasirašymo Minske Ukraina toliau netenka savo karių, kiekvieną dieną iš Rusijos pusės šaudoma, kartais daugiau nei po 60 kartų per dieną. Paliaubos nuo jų įsigaliojimo buvo pažeistos daugiau kaip 1000 kartų.

P. Porošenka aiškino, jog pasaulis turi suprasti, kad Ukrainoje kariauja Rusija. Jos reguliarūs daliniai, kuriuos sudaro dešimtys tūkstančių karių, veikia Ukrainos teritorijoje nuo 2014 metų vasaros.

"Mes turime nusiimti rožinius akinius ir suprasti, kad saugumo struktūra, 70 metų garantavusi taiką Europoje, nebeveikia", - sakė Ukrainos prezidentas. Kaip pavyzdį jis pateikė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, kuri tapo visiškai bejėgė, nes visus sprendimus blokuoja Rusija, kuri yra jos nuolatinė narė ir kartu agresorė.

Paklaustas apie hipotetišką Ukrainos narystę NATO, P. Porošenka atsakė, jog neleis Rusijai nurodinėti ukrainiečiams, kokiai sąjungai jie gali, o kokiai negali priklausyti. Jis pabrėžė, kad Vladimiro Putino agresija pavertė Ukrainą labai proeuropietiška šalimi, ko anksčiau nebuvo galima nė įsivaizduoti.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"