TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Separatistai skelbia neteisėtą nepriklausomybę

2014 05 13 6:00
Balsavimo dėžė buvo vežiojama iš namo į namą Slavjanske. SIPA/Scanpix nuotrauka

Referendumai Luhanske ir Donecke gal ir buvo neteisėti ar suklastoti, tačiau jie vis tiek aiškiai parodė, kokiu mastu tų regionų gyventojai nepasitiki valdžia Kijeve. Tai stumia Ukrainą dar arčiau pavojingos valstybės skilimo ribos.

Nepaisant iš visų pusių skambėjusių perspėjimų ir paties Vladimiro Putino raginimo neskubėti su referendumu Donecke ir Luhanske, jis vis dėlto sekmadienį įvyko, ir prorusiški separatistai paskelbė, kad rinkėjai absoliučia dauguma parėmė regiono nepriklausomybę. Kaukėta rinkimų komisija paskelbė, kad Donecke už nepriklausomybę balsavo 89 proc., už Luhansko srities federalizaciją - 95,98 proc. rinkėjų.

Savavališkos komisijos vadovas Romanas Liaginas srities centriniame Donecko mieste sakė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 75 procentai. „Tai gali būti laikoma galutiniais rezultatais“, - pažymėjo jis praėjus mažiau nei dviem valandoms po balsavimo pabaigos. Luhansko srityje pranešta, kad rinkėjų aktyvumas siekė 81 procentą. Abiejuose regionuose gyvena 7 mln. žmonių; visoje Ukrainoje yra 46 mln. gyventojų.

Kijevas šį balsavimą pavadino „kriminaliniu farsu“, neturinčiu teisinės galios. Pasak jo, šį referendumą „įkvėpė, organizavo ir finansavo Kremlius“. Vakarai jo taip pat nepripažįsta, o Kremlius išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad Maskvoje "su pagarba žiūrima į Donecko ir Luhansko sričių gyventojų valios pareiškimą". Europos Sąjunga vakar dar išplėtė sankcijas 13 asmenų ir dviem įmonėms iš Rusijos ir Krymo.

V.Putinas ramus

V.Putino pareiškimą referendumo išvakarėse, kad nuo jo reikėtų kol kas susilaikyti, visi vadino netikėtu. Vėl pasipylė spėlionės, ką tai galėtų reikšti. Tačiau iš tiesų čia nėra ko spėlioti, viskas gana aišku. V.Putinas sulaukė net Vokietijos pagyrų už konstruktyvią poziciją, tad ekonominės sankcijos rytoj pat dar nebus įvestos. Be to, padėtis rytiniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose jau taip įsiūbuota, kad jokie žodžiai nieko nebekeičia. V.Putinas buvo ramus, kad viskas ir toliau vyks taip, kaip jam paranku. Štai ir visas netikėtumas.

Nepriklausomi šaltiniai balsavimo rezultatų negali patvirtinti. Sukilėliai neleido užsienio žiniasklaidai stebėti balsų skaičiavimo proceso. Pats balsavimas taip pat vyko nedalyvaujant nešališkiems stebėtojams, rinkėjų sąrašai buvo nepilni, buvo visos sąlygas balsuoti ne vieną kartą. Prieš referendumą buvo sulaikyti ginkluoti žmonės, vežę 100 tūkst. jau užpildytų biuletenių. O kiek dar tokių autobusų liko nesulaikyta?

Regis, tik vienas miestelis visame regione, 20 tūkst. gyventojų turinti Svatovė, pasirodė kaip drąsus disidentas – boikotavo referendumą, nors ir ten buvo žmonių, kurie atėjo su tuščia balsavimo dėže ir piktinosi, kad nėra nė vienos balsavimo apylinkės.

Referendumai vyko Ukrainos armijai tęsiant puolimą prieš sukilėlius, būta įvairių smurto atvejų ir šaudymų, Slavjanske sukilėliai bandė atsiimti televizijos bokštą. Tą bokštą jie puola kone kasdien, yra gerai ginkluoti ir parengti, o vakar paleido į jį 14 minosvaidžio sviedinių. Armija atsakė šūviais.

"Geriau nei su fašistais"

Kijevas ir Vakarai baiminasi, kad Rytų Ukrainoje V.Putinas siekia pakartoti scenarijų, kuris baigėsi Krymo aneksija kovo mėnesį. Klausimai dėl balsavimo teisėtumo ar geopolitinių pasekmių, regis, nerūpėjo tiems, kurie sekmadienį laukė eilėse, kol galės atiduoti savo balsą. Kad ir kaip tai erzina Kijevą, tiesa yra tokia, kad visame regione buvo matomos ilgos eilės balsuoti atėjusių žmonų. Akivaizdu, kad tikrai ne visi jų galėjo būti prigąsdinti, jie tai darė savanoriškai, o ne kieno nors spiriami. 35 metų gėlininkė Tatjana, kuri balsavo regiono centre Donecke, sakė: „Jei būsime nepriklausomi, iš pradžių bus sunku, bet bus geriau, nei būti su fašistais“.

„Fašistais“ separatistai ir Rusijos valstybinė žiniasklaida vadina Vakarų remiamą Ukrainos vyriausybę. Nuotaikos prieš Kijevą sustiprėjo po įnirtingo susišaudymo tarp armijos ir sukilėlių, per kurį penktadienį žuvo mažiausiai 21 žmogus. Drauge su kruvinais susirėmimais ir gaisru Odesoje, kuris prieš savaitę pareikalavo 42 žmonių gyvybių, tai paskatino daugelį dar dvejojusių rusakalbių ukrainiečių apsispręsti balsuoti prieš vyriausybę.

Taip mastančių žmonių iš tiesų yra daug, tačiau klausimas, ar tikrai tiek daug, kad jie galėtų lemti savo regionų ateitį. Mat praėjusią savaitę JAV viešosios nuomonės tyrimo instituto „Pew Research Centre“ paskelbti apklausos rezultatai parodė, jog 70 proc. ukrainiečių rytiniame regione norėtų likti vieningoje šalyje, o atsiskyrimui pritaria tik 18 procentų. Tuo pačiu metu rytuose vos 24 proc. gyventojų pasitiki centrine vyriausybe Kijeve.

Buvo žadama, kad kitas balsavimas vyks gegužės 18 dieną, žmonių bus klausiama, ar jie pritaria prisijungimui prie Rusijos, bet vadinamoji Donecko Respublika vakar paskelbė, jog nerengs referendumo antro etapo dėl tolesnio Donecko regiono likimo, nepuoselėja ir planų susijungti su Luhansku į vieną sritį. Abi sritys žada boikotuoti Ukrainos prezidento rinkimus gegužės 25 dieną. Vakarai yra iškėlę naują sąlygą V.Putinui - jis sulauks ekonominių sankcijų, jei mėgins sužlugdyti Ukrainos prezidento rinkimus. Tačiau jam ir nereikės jų žlugdyti - viskas vyks savaime, taip pat kaip ir su referendumais, kuriuos jis ragino atidėti. Be to, juk visuomet lieka viena puiki galimybė - sakyti viena, daryti kita.

Tegul gauna, ko nori

Tuo metu Rusijoje vis didėja priešiškumas Vakarams. Levados centro apklausa parodė, kad Rusijos piliečiai nebijo nei galimų Vakarų sankcijų, nei naujos geležinės uždangos, kuriai nusileidus sugrįžtų importinių prekių deficito ir sunkumų išvykti į užsienį laikai.

Dar niekada per dešimtmetį pasisakančiųjų už tvirtesnius ryšius su Vakarais nebuvo tiek mažai - 41 procentas. Tuo metu 39 proc. rusų pritaria atsiribojimui nuo Vakarų. Mėnesiu anksčiau bebndradarbiauti su Vakarais norėjo 61 proc. rusų, prieš metus - daugiau kaip 70 procentų. Už atsiribojimą nuo JAV pasisako 48 proc. rusų. Izoliacija neramina tik trečdalį piliečių - 33 procentus.

"Nezavisimaja gazeta" sieja šias nuotaikas su tuo, kaip Rusijos žiniasklaida nušviečia Ukrainos krizę. Nepaprastai padidėjo piliečių pasitikėjimas televizijos naujienomis, jos yra svarbiausias informacijos šaltinis 94 proc. piliečių.

Lengviausiai antivakarietiškai retorikai pasiduoda jaunimas - žmonės, niekada negyvenę SSRS ir nežinantys, ką reiškia "pirkti džinsus už visą mėnesio atlyginimą".

Sykį Rusijos negąsdina nauja geležinė uždanga, labai galimas dalykas, kad ji ją ir gaus, telieka to ir palinkėti.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"